Elektros energijos atjungimai kartu su šalčiais tapo rimtu išbandymu ryšio operatoriams ir interneto tiekėjams Ukrainoje. Vis dėlto situacija jau nėra tokia sudėtinga, kaip per pirmuosius didžiuosius elektros tiekimo sutrikimus 2022 metais. Šiandien ryšio infrastruktūra yra geriau parengta dirbti autonomiškai, tačiau šalčiai ir ilgi atjungimai vis tiek trumpina sistemų veikimo laiką, didina apkrovas ir reikalauja tiek operatorių, tiek vartotojų papildomo pasirengimo.
Svarbiausia, ką rodo naujausia patirtis, yra tai, kad ryšys per elektros tiekimo sutrikimus tapo gerokai atsparesnis nei 2022 m. Bazinės stotys dažniausiai autonomiškai veikia 6–10 valandų, o dalis jų, pasitelkus generatorius, gali išsilaikyti iki 72 valandų. Vis dėlto šalčiai mažina akumuliatorių efektyvumą, todėl realus autonominio darbo laikas neretai būna trumpesnis, nei teoriškai numatyta. Namų interneto atveju patikimiausiu sprendimu laikoma xPON technologija, tačiau stabilumui vis tiek būtinas rezervinis maitinimas namų įrangai ir taupus duomenų naudojimas.
Paskutiniai atjungimai parodė esminį pokytį: ryšio infrastruktūra Ukrainoje dabar yra visai kitokia nei prieš trejus metus. 2022-aisiais, dingus elektrai, mobiliojo ryšio bokštai dažnai nustojo veikti po 1–2 valandų, o šiandien ryšys dažnai išlieka gerokai ilgiau. Apie tai pasakoja skaitmeninės transformacijos viceministras, atsakingas už skaitmeninę infrastruktūrą, Stanislavas Prybytko, pabrėždamas, kad tai – sisteminio darbo ir operatorių investicijų rezultatas.
Dingus elektrai, bazinės stotys paprastai neišsijungia – jos automatiškai persijungia į rezervinį maitinimą, kad vartotojai išliktų pasiekiami. Pirmąsias valandas tinklą maitina akumuliatoriai, užtikrinantys nenutrūkstamą ryšio darbą. Jei elektros nebuvimas užsitęsia ir baterijų įkrova išsenka, įjungiami generatoriai, kurie tiekia energiją bazinei stočiai ir kartu krauna akumuliatorius, ruošdami sistemą kitam autonominio darbo ciklui.
Skaitmeninės transformacijos ministerijos duomenimis, visos bazinės stotys turi 4–6 valandų rezervinį maitinimą, 92 proc. jų aprūpintos akumuliatoriais, leidžiančiais veikti 6–8 valandas, o 31 proc. gali dirbti nuo generatorių ilgiau nei 72 valandas. Operatoriai toliau stiprina infrastruktūrą: rudenį užsakyta 15 tūkstančių generatorių, kurie palaipsniui pristatomi į Ukrainą. Pasak S. Prybytko, infrastruktūra nuolat tikrinama ir vietoje – komandos su telekomunikacijų specialistais vyksta į regionus, vertina tinklų apkrovas ir nustato vietas, kurias reikia labiausiai sustiprinti.
Mobiliojo ryšio operatoriai pabrėžia, kad generatoriai perkami nuolat, jie išdėstomi visoje šalyje, o inžinierių brigados dirba sustiprintu režimu. „Kyivstar“ teigimu, jų bazinės stotys autonomiškai gali veikti iki 10 valandų, o tinklo darbą per atjungimus palaiko daugiau nei 251 tūkst. akumuliatorių (skaičiuojant vienos 12 V 100 Ah talpos baterijos ekvivalentu) ir daugiau nei 4,2 tūkst. generatorių. Esant plataus masto atjungimams regione, vietinės avarinio atstatymo brigados papildomai pastiprinamos komandomis iš kitų sričių, o prireikus mobiliesiems generatoriams prijungti ir prižiūrėti pasitelkiami ir kitų padalinių darbuotojai.
Akumuliatorių veikimo trukmė priklauso nuo tinklo apkrovos: dingus elektrai, dalis fiksuotojo interneto srauto persikelia į mobilųjį ryšį, todėl apkrova išauga ir baterijos išsikrauna greičiau. Situaciją komplikuoja ir tai, kad akumuliatoriams reikia laiko įsikrauti, o jei atjungimai kartojasi kelis kartus per parą, baterijos gali nespėti pilnai atsigauti. Žema temperatūra taip pat mažina jų efektyvumą ir trumpina autonominį veikimo laiką.
„Kyivstar“ taip pat mini „Starlink Direct to Cell“ technologiją, kuri leidžia siųsti SMS tiesiogiai per palydovus ten, kur laikinai nėra antžeminio ryšio arba ekstremalių situacijų metu. „lifecell“ duomenimis, daugiau kaip 94 proc. jų tinklo (išskyrus sugadintas ar okupuotose teritorijose esančias stotis) gali veikti autonomiškai 10 valandų, jei akumuliatoriai pilnai įkrauti. Tam operatorius nupirko 48 tūkst. 48 V 100 Ah talpos ličio baterijų, o jų išmaniosios sistemos leidžia nuotoliniu būdu stebėti objektų būklę realiu laiku ir operatyviai nukreipti generatorius ten, kur jų labiausiai reikia. Įranga turi savaiminio pašildymo funkciją, kuri įsijungia nukritus temperatūrai žemiau 10 °C, kad išliktų stabilus įkrovimas net šalčiuose.
„Vodafone“ atstovai teigia, kad tinklas veikia visose Ukrainos srityse, o regionai aprūpinti mobiliaisiais generatoriais ir kuru. Bendrovės ryšių su visuomene direktorė Viktorija Ruban nurodo, kad bazinėse stotyse sumontuotos šiuolaikinės ličio geležies fosfato (LiFePO₄) baterijos, kurios prailgina autonominį darbą. Bendrovė pateikia ir regioninius pavyzdžius: Dnipre ir Dnipropetrovsko srityje ryšio prieinamumas siekia apie 99 proc., Odesoje fiksuojami tik pavieniai sutrikimai, o Kijeve situacija išlieka įtempta dėl atakų prieš energetinę infrastruktūrą padarinių, todėl inžinierių padaliniai dirba sustiprintu režimu, užtikrindami generatorių darbą ir degalų papildymą. „Vodafone“ nurodo, kad tinklas autonomiškai veikia 4–6 valandas nuo baterijų, po to įjungiami generatoriai, o vartotojai raginami taupiai naudotis internetu ir vengti sunkaus vaizdo turinio.
Dideliame šaltyje ryšio stabilumą lemia tie patys fizikos dėsniai, kurie veikia ir asmeninius įrenginius: pirmiausia nukenčia akumuliatoriai, nes cheminiai procesai sulėtėja, sumažėja atiduodamos energijos kiekis, baterijos išsikrauna greičiau, o kraunasi lėčiau. Antroji silpna grandis yra generatoriai, kuriuose šaltyje sutirštėja tepalas, todėl automatinis paleidimas gali tapti sudėtingas: įranga kartais blokuoja įsijungimą arba išsijungia, kad išvengtų gedimų. S. Prybytko pabrėžia, kad tinklų palaikymas tokiomis sąlygomis yra itin sunkus darbas, nes techninės komandos dirba 24/7, važiuoja į objektus, rankiniu būdu šildo ir paleidžia generatorius bei keičia akumuliatorius.
Fiksuotojo interneto atveju žema temperatūra taip pat veikia rezervinio maitinimo sistemas, o tai nėra gedimas, o normalus fizikinis reiškinys. „IPnet“ aiškina, kad akumuliatoriai efektyviausiai veikia esant teigiamai temperatūrai, o nukritus žemiau 0 °C jų talpa sumažėja, todėl autonominio darbo trukmė trumpėja. Taip pat pažymima, kad galingos LiFePO₄ sistemos esant minusinei temperatūrai gali visai nesikrauti dėl vidinių apsaugų, todėl tiekėjai naudoja šildymą technologinėse aikštelėse ir stengiasi palaikyti teigiamą temperatūrą. „Pavutyna“ vadovas Oleksandras Arutiunianas atkreipia dėmesį, kad šalčio poveikis daugiausia priklauso nuo įrangos projektavimo ir įrengimo vietos: jei įranga laikoma ne lauke, problemų paprastai būna mažiau.
Kalbant apie namų internetą, operatoriai pabrėžia, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne tiek dėl šalčių, kiek dėl ilgalaikių elektros atjungimų. „Kyivstar“ teigimu, jei elektra dingsta ilgiau nei 12 valandų, akumuliatoriai išsikrauna, o jiems pilnai įkrauti prireikia 4–6 valandų, todėl fiksuotas internetas gali veikti nestabiliai. „IPnet“ pabrėžia, kad jų GPON infrastruktūroje svarbiausia yra nenutrūkstamas rezervinio maitinimo sistemų ir generatorių darbas centruose, o pagal reguliuotojų reikalavimus pagrindinė įranga turi veikti bent 72 valandas be miesto elektros tinklo. Vis dėlto, kad internetas veiktų bute ar name, vartotojas privalo pasirūpinti rezerviniu maitinimu maršrutizatoriui ir optiniam terminalui (ONU), pavyzdžiui, per išorinę bateriją (power bank) arba mini UPS.
„Pavutyna“ nurodo, kad jie naudoja dvi technologijas – FTTB ir xPON. Abonentai, prijungti prie xPON, ryšio neprarado nė karto, nes sistema suprojektuota veikti daugiau nei 100 valandų, o su FTTB sudėtingiau: akumuliatoriai išlaiko tinklą 12–30 valandų, priklausomai nuo apkrovos ir sąlygų. Kai elektros nebūna iki 50 valandų, tenka keisti akumuliatorius, ir ryšys laikinai dingsta, todėl klientams aktyviai siūloma pereiti prie xPON.
Skaitmeninės transformacijos ministerija pabrėžia, kad patikimiausias būdas turėti internetą be elektros yra būtent xPON technologija, nes tarp tiekėjo ir namo nėra tarpinės įrangos, kuriai reikėtų atskiro elektros maitinimo. Jeigu namuose turite rezervinį maitinimą maršrutizatoriui ir ONU, internetas gali veikti ilgiau nei tris paras net visiškoje tamsoje. Ministerijos teigimu, xPON paklausa išaugo, nes žmonės renkasi sprendimus, kurie atlaiko ilgus atjungimus.
Kad namų internetas veiktų ilgiau, rekomenduojama pasitikrinti pas savo tiekėją, ar name jau yra įdiegta xPON technologija, ir, jei įmanoma, pereiti prie jos. Taip pat būtina pasirūpinti rezerviniu maitinimu: paprasta išorinė baterija arba nedidelis UPS maršrutizatoriui ir ONU gali išlaikyti internetą iki trijų parų. Jei name būtina atnaujinti tinklą, kad būtų galima įdiegti xPON, verta susitarti su kaimynais, nes kuo daugiau norinčių prisijungti, tuo greičiau tiekėjas paprastai įrengia optinį ryšį.
