Valstybės kontrolė konstatuoja, kad užsieniečių vaikų integracija Lietuvoje vyksta netolygiai, o jų galimybės sėkmingai įsilieti į švietimo sistemą labai priklauso nuo gyvenamosios savivaldybės. Esminė integracijos sąlyga – lietuvių kalbos mokėjimas – nėra užtikrinama vienodai visoje šalyje, nes Lietuvoje iki šiol nėra sukurto nacionalinio užsieniečių vaikų integracijos modelio.
2024–2025 mokslo metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų. Valstybės kontrolės atliktas auditas „Užsieniečių vaikų integracija į bendrojo ugdymo sistemą“ parodė, kad sprendimų perkėlimas savivaldybėms ir mokykloms lemia labai skirtingas praktikas ir rezultatus, o vaikų integracijos sėkmė dažnai priklauso nuo vietos institucijų patirties ir turimų išteklių.
Audito duomenimis, per pastaruosius metus ryškiai sumažėjo užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis. Jei 2022–2023 mokslo metais tokių vaikų buvo beveik 56 proc., tai 2024–2025 mokslo metais jų liko tik 44 proc. Tuo pat metu didėjo besimokančiųjų ukrainiečių ir rusų kalbomis dalis, o tai rodo augančią segregaciją švietimo sistemoje.
Kai kuriose savivaldybėse situacija ypač sudėtinga. Klaipėdos ir Visagino savivaldybėse lietuvių kalba ugdomi tik apie 13 proc. užsieniečių vaikų, o Vilniaus mieste ir rajone – mažiau nei trečdalis. Valstybės kontrolė pažymi, kad nemokant valstybinės kalbos didėja socialinė atskirtis, lėtėja vaikų įsiliejimas į lietuvišką aplinką ir ribojamos jų galimybės tęsti mokslus bei ateityje sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad iki šiol taikoma lanksti sistema, kai savivaldybės pačios sprendžia dėl integracijos priemonių, formuoja neigiamas tendencijas. Lietuvių mokomąja kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis mažėja, o skirtumai tarp savivaldybių tik didėja, todėl būtina suvienodinti minimalų lietuvių kalbos mokymo standartą ir aiškiai apibrėžti savivaldybių atsakomybę.
Auditas taip pat atskleidė planavimo spragas. Devynios iš dešimties analizuotų savivaldybių nėra numačiusios konkrečių tikslų ir uždavinių, susijusių su užsieniečių vaikų ugdymu. Dėl to integracija dažnai vykdoma fragmentiškai, be ilgalaikės strategijos ir aiškių rezultatų vertinimo kriterijų.
Veiksmingiausios integracijos priemonės savivaldybėse taikomos labai ribotai. Tik 8,7 proc. atvykusių užsieniečių vaikų pirmaisiais metais intensyviai mokėsi lietuvių kalbos išlyginamosiose klasėse, nors tarptautinė praktika rodo, kad būtent toks modelis yra viena svarbiausių sėkmingos integracijos sąlygų.
Daugelyje savivaldybių vyrauja vadinamasis panardinimo, arba imersijos, metodas, kai vaikai be pakankamo lietuvių kalbos pasirengimo iš karto įtraukiami į bendrąsias klases. Nors šis metodas gali būti tinkamas ikimokyklinio ir pradinio ugdymo vaikams, vyresniems mokiniams jis dažnai tampa rimtu iššūkiu ir nepadeda pasiekti gerų mokymosi rezultatų ar sėkmingos socialinės integracijos.
Valstybės kontrolė taip pat atkreipia dėmesį į duomenų trūkumą. Savivaldybėse nesistemingai renkami duomenys apie užsieniečių vaikų švietimo pagalbos poreikius, o integracijos rezultatai beveik nevertinami. Dėl to nėra aišku, ar taikomos priemonės iš tiesų padeda vaikams išmokti lietuvių kalbą ir sėkmingai įsilieti į ugdymo procesą.
Audito ataskaitoje kaip gerosios praktikos pavyzdys išskiriama Panevėžio miesto savivaldybė. Čia visi naujai atvykę ir lietuvių kalbos nemokantys vaikai pirmuosius metus mokosi išlyginamosiose klasėse vienoje mokykloje, kur intensyviai ugdomi jų kalbiniai gebėjimai. Tik įvertinus pasiektus rezultatus, vaikai integruojami į bendrąsias klases.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad aiškūs tikslai, konkretūs uždaviniai, rodikliai ir duomenimis grįsti sprendimai leistų savivaldybėms užtikrinti nuoseklesnę ir veiksmingesnę užsieniečių vaikų integraciją. Tokiu būdu švietimo sistema galėtų tapti socialinės įtraukties varikliu, o ne veiksniu, didinančiu atskirtį.
