Seimo opozicijos nariai pristatė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti nacionalinio transliuotojo atsparumą politiniam spaudimui ir įdiegti gerosios valdysenos standartus. Iniciatyva, kuria siūloma keisti LRT valdysenos modelį, numato mažinti politinę įtaką LRT tarybai ir ūkines funkcijas perduoti naujai steigiamai profesionalų valdybai.
Pasak Seimo narės Daivos Ulbinaitės, valdantiesiems siekiant pakeisti LRT generalinį direktorių, dirbtinai kuriama situacija geopolitinių grėsmių fone tampa pavojinga ne tik demokratijai ir žodžio laisvei, bet ir nacionaliniam saugumui. Jos teigimu, darbas valdančiųjų suburtoje LRT valdysenai tobulinti skirtoje darbo grupėje, kuri vykdo selektyvias institucijų ir ekspertų apklausas, tampa vis labiau beprasmis ir nenuspėjamas, nes lieka neaišku, kokių tikslų siekiama ir kokia problema sprendžiama. Dėl to trijų opozicinių Seimo frakcijų atstovai parengė savąjį įstatymo projektą LRT valdysenai tobulinti.
„Jau trečią savaitę nesulaukiame valdančiųjų aiškaus atsakymo, ką, išklausiusi susijusių ir nesusijusių institucijų nuomones, toliau darys ši darbo grupė ir ar atsitrauks nuo žiniasklaidos ir visuomenės protestus sukėlusio projekto. Galiausiai Vilniaus universiteto pateiktoje ekspertinėje išvadoje aiškiai pasakyta – Remigijaus Žemaitaičio parengtas ir vėliau socialdemokratų „papudruotas“ įstatymo projektas prasilenkia su Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir ES teise. Prie jo grįžti tikrai negalime“, – opozicijos parengto projekto motyvus akcentavo Seimo TS-LKD frakcijos narė D. Ulbinaitė.
LRT tarybos depolitizavimas ir sudėties keitimas
Vienas esminių siūlomų pokyčių – LRT tarybos depolitizavimas. Taip pat numatoma mažinti tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11 ir trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų.
Siūloma perpus sumažinti valdžios institucijų – Prezidento ir Seimo – deleguojamų atstovų skaičių: nuo aštuonių iki keturių. Kiti tarybos nariai būtų skiriami po vieną iš Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos ir Lietuvos vyskupų konferencijos. Jų kadencijos būtų trumpinamos nuo šešerių iki ketverių metų.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys pabrėžė, kad didžiausios LRT valdysenos problemos slypi būtent tarybos formavimo principuose.
„Nėra normalu, kai du trečdalius tarybos narių sudaro valdžios institucijų siųsti žmonės. Kviečiu tiek Seimą, tiek Prezidentą solidariai susimažinti savo teikiamų narių skaičių perpus ir užleisti vietas žiniasklaidos lauko ir NVO atstovams. Dar daugiau, bet kurios organizacijos atstovai turi ne tik būti skiriami, bet ir skaidriai, konkurencingai atrenkami“, – teigė jis.
LRT valdymo struktūra: taryba ir valdyba
Opozicijos pataisomis taip pat siūloma LRT valdymą padalinti į tarybą ir valdybą, aiškiai apibrėžiant jų kompetencijų ribas. Ekspertų diskusijose ir Valstybės kontrolės atliktuose vertinimuose pažymima, kad dabartinė tarybos sudarymo ir narių skyrimo tvarka neužtikrina, jog joje būtų sutelktos profesionaliam instituciniam valdymui būtinos kompetencijos. Dėl to esamas modelis neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios LRT valdysenos.
„Siūloma valdymo pertvarka grindžiama nuostata, kad LRT valdysena turi būti aiškiai atskirta į dvi tarpusavyje subalansuotas, bet skirtingas funkcines dalis – viešojo intereso priežiūrą ir profesionalų institucinį valdymą. Siūloma LRT valdymą struktūruoti į tarybą ir valdybą, kiekvienam organui aiškiai apibrėžiant jo kompetencijos ribas“, – efektyvios valdysenos principų svarbą pabrėžė TS-LKD frakcijos narė Giedrė Balčytytė.
Ji akcentavo, kad valdybą sudarytų penki nariai iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių.
Siekiant užtikrinti aukščiausius valdysenos standartus, siūloma, kad valdybos nariai būtų atrenkami atviro konkurso būdu, vadovaujantis gerąja valdysenos praktika ir taikant valstybės valdomų įmonių valdyboms keliamus profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo kriterijus. Tai, anot iniciatorių, sudarytų prielaidas suformuoti stiprią, kompetentingą ir politinei įtakai atsparią valdybą, galinčią priimti ilgalaikius, LRT tvarumą užtikrinančius sprendimus.
Kvietimas atsisakyti skubotų pataisų ir siekti sisteminių pokyčių
„Demokratai visuomet pasisakė už konstruktyvų darbą ir įtampos, kurią kelia ši tema, mažinimą. Kviečiame valdančiuosius atsisakyti skubos tvarka ir „buldozeriu“ stumiamų pataisų ir pagaliau imtis konstruktyvios diskusijos bei sisteminių pokyčių. Būtina depolitizuoti LRT valdymą, o ne susitelkti ties konkrečių asmenybių atleidimu“, – akcentavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė.
Reformos tikslai ir įsigaliojimo terminas
Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, kad ši reforma nesiekia keisti LRT misijos, riboti redakcinės laisvės ar didinti politinės įtakos visuomeniniam transliuotojui. Priešingai, jos tikslas – sustiprinti LRT nepriklausomumą, aiškiai apibrėžti atsakomybes ir sukurti modernų, skaidrų bei visuomenės pasitikėjimą stiprinantį valdymo modelį, atitinkantį geriausias Europos viešųjų transliuotojų praktikas.
Siūloma, kad naujasis LRT valdymo modelis įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1 d., numatant laipsnišką tarybos narių rotaciją, kad būtų išlaikytas institucinis tęstinumas ir stabilumas.
