Kai žiema įsibėgėja ir termometro stulpelis leidžiasi vis žemiau, kartu sugrįžta ir seniai girdėti įsitikinimai apie tai, kaip reikėtų saugoti sveikatą. Vieni jų perduodami iš kartos į kartą, kiti skamba logiškai, tačiau su medicina turi nedaug bendro.
Vaistininkai išskyrė tris žiemos sveikatos mitus, kurie vis dar klaidina, ir paaiškino, ką iš tikrųjų verta daryti, norint apsisaugoti nuo ligų ir nušalimų.
Mitas Nr. 1: geriau likti namuose – šaltis sukelia ligas
Atšalus orams daugelis vengia ilgesnių pasivaikščiojimų lauke, bijodami peršalti. Tačiau tikroji grėsmė slypi ne šaltyje, o virusuose. Peršalimo ligas, gripą ir kitas virusines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia ne žema temperatūra ar skersvėjis, o virusai, plintantys oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar liečiant užkrėstus paviršius.
Nors pats šaltis ligų nesukelia, žiemą sergamumas dažnai išauga. Tai siejama su tuo, kad daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose, o dėl trumpesnių dienų ir saulės šviesos stokos gali silpnėti organizmo atsparumas.
„Aktyvus laikas gryname ore stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir nuotaiką. Vis dėlto žiemą svarbu tinkamai apsirengti – rinktis sluoksniuotą aprangą, saugoti galūnes nuo šalčio, bet ir neperkaisti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Ilgiau būnant lauke verta stebėti atviras kūno vietas – nosį, skruostus, ausis, rankų ir kojų pirštus. Odos tirpimas, sustingimas ar spalvos pakitimas gali būti pirmieji nušalimo požymiai. Pajutus tokius simptomus, svarbu kuo greičiau sugrįžti į šiltą patalpą ir šildytis palaipsniui, jokiu būdu netrinti nušalusių vietų ar jų nekišti prie labai karšto šaltinio.
Mitas Nr. 2: be kepurės – iškart liga
Daugelis dar iš vaikystės prisimena tėvų draudimą išeiti iš namų be kepurės, tačiau pati kepurė nėra nei stebuklinga apsauga nuo ligų, nei pagrindinė peršalimo priežastis. Kur kas svarbesnis yra bendras šiluminis komfortas – ar nešąla ausys, ar tinkama avalynė, ar pėdos lieka sausos.
„Didesnę įtaką sveikatai gali turėti drėgna avalynė, per plonos pirštinės ar žvarbus vėjas, kuris greitai atšaldo kūną. Jei šąla ausys – žinoma, reikalingas galvos apdangalas. Tačiau vien dėl to, kad žmogus nenešioja kepurės, jis automatiškai nesusirgs – tai mitas“, – aiškina vaistininkė E. Šeibokaitė.
Šaltis taip pat gali paveikti sąnarius, ypač jei žmogus linkęs į uždegimus ar serga artritu. Staigus atšalimas, sušlapimas ar ilgas nejudrus buvimas šaltyje gali paskatinti skausmą, patinimą ar sustingimą.
„Šaltuoju metų laiku sąnariams labai svarbi šiluma ir judėjimas. Padeda šilumą palaikantys drabužiai, trumpi pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai. Jei sąnarius ima mausti, galima naudoti šildomuosius tepalus ar kompresus“, – pataria vaistininkė.
Mitas Nr. 3: nušalti galima tik spaudžiant dideliam šalčiui
Dažna klaida – manyti, kad nušalimai gresia tik esant –20 °C ar dar žemesnei temperatūrai. Iš tiesų nušalti galima jau esant –2 ar –3 °C, ypač jei pučia vėjas, oras drėgnas, o žmogus ilgą laiką stovi ar sėdi nejudėdamas.
„Žmonės dažnai nepastebi, kaip nušąla – kol juntamas tik šaltis ar dilgčiojimas, tai pirmieji įspėjamieji signalai. Todėl itin svarbu tinkamai aprengti vaikus ir vyresnio amžiaus žmones bei pasirūpinti, kad kūnas išliktų sausas ir šiltas“, – įspėja vaistininkė.
Nušalusias vietas reikėtų šildyti palaipsniui, drungname – maždaug 20–37 °C temperatūros – vandenyje. Trinti odą ar šildyti ją tiesiai prie stipraus šilumos šaltinio pavojinga, nes galima dar labiau pažeisti audinius. Net jei simptomai atrodo lengvi, jie gali progresuoti: oda tampa nejautri, gali atsirasti pūslės, žaizdos ar ilgalaikiai nervų pažeidimai. Jei skausmas nepraeina, o nušalusi vieta parausta ar patinsta, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė priduria, kad nušalimų riziką didina per ankšti arba kraujotaką varžantys drabužiai – ypač kojinės ir pirštinės. Svarbu rinktis ne tik šiltą, bet ir „kvėpuojančią“, drėgmės nekaupiančią aprangą, leidžiančią kūnui išlikti sausam.
Ką iš tikrųjų verta prisiminti šaltą žiemą?
Pasak E. Šeibokaitės, šaltis tikrai nėra priešas. „Jis tampa problema tik tada, kai jį ignoruojame arba neteisingai vertiname. Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą šiluminį komfortą, stebėti kūno siunčiamus signalus ir pasirinkti tinkamą aprangą.
Net trumpas pasivaikščiojimas gryname ore, judėjimas ir dienos šviesa gali sustiprinti imunitetą, pagerinti nuotaiką ir padėti mėgautis žiema be sveikatos sutrikimų“, – pabrėžia vaistininkė.
