Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, įpareigojanti tiesiogiai prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus valstybine lietuvių kalba.
Tačiau, nors įstatymas galioja, praktikoje susiduriama su sisteminėmis jo taikymo spragomis. Dėl augančio vartotojų skundų skaičiaus ir piktnaudžiavimo atvejų pavežėjų bei paslaugų sektoriuose Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kartu su valstybinėmis institucijomis siūlo griežtinti individualios veiklos ir verslo liudijimų registravimo tvarką.
Siūloma nustatyti, kad verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai kontaktines paslaugas teikiantiems užsieniečiams būtų išduodami tik pateikus valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.
Susirūpinimas dėl pavežėjų ir kitų kontaktinių paslaugų
Ypatingą nerimą kelia neigiamas Susisiekimo ministerijos požiūris į Kelių transporto kodekso keitimo iniciatyvas ir siūlymą numatyti kalbos mokėjimo pažymėjimo reikalavimą registruojantis pavežėjo veiklai.
„Šiai dienai įsigaliojus lietuvių kalbos reikalavimui, laikantis prevencinio veikimo logikos, svarbu įsitikinti, kad žmonės, pradedantys su klientų aptarnavimu susijusias veiklas, turėtų įrodyti, kad moka lietuvių kalbą mažiausiu A1 lygiu. Žinome atvejų, kai pavežėjai randa sistemos apėjimo būdą deklaruodami, kad yra kurčnebyliai. Tokiu būdu ignoruojama prievolė mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Siūlomi pakeitimai Vyriausybei ir VMI
Parlamentarė ragina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) koreguoti teisės aktus. Siūloma įtraukti reikalavimą, kad registruojant individualią veiklą arba įsigyjant verslo liudijimą, jei veikla susijusi su tiesioginiu klientų aptarnavimu, asmuo privalėtų pateikti nustatytos formos kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą.
Tokiu būdu būtų sukurtas prevencinis mechanizmas, užtikrinantis, kad lietuvių kalbos reikalavimai būtų įvykdomi dar prieš pradedant vykdyti veiklą.
Kalbos reikalavimai ir migracijos iššūkiai
Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno, šis įstatymas yra svarbus lūžis, įtvirtinantis pagarbą valstybinei kalbai. Jis taip pat priminė apie pradedamą TS-LKD kampaniją „Prašau kalbėti lietuviškai“, kuri pabrėžia lietuvių kalbos reikšmę tiek Sąjūdžio laikotarpiu, tiek šiandien.
Seimo narys atkreipė dėmesį ir į artėjančius naujus iššūkius, susijusius su migracija bei šeimos susijungimo teise. Įsigaliojus teisei užsieniečiams atsivežti šeimos narius po trejų metų darbo Lietuvoje, atvykstančiųjų skaičius gali gerokai išaugti.
„Prognozės rodo, kad jei neturėsime saugiklių, užsieniečių skaičius per metus ar dvejus gali padaugėti reikšmingai būtent šeimos susijungimo pagrindu“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Bazinis lietuvių kalbos lygis – privalomas aptarnaujant klientus
Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė inicijavo įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos visi, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalo užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuvių kalba ne žemesniu nei baziniu, A1, lygiu.
Jei gyventojas nebus aptarnautas lietuviškai, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją. Už nustatytus pažeidimus gali būti taikomos administracinės nuobaudos.
Išimtis mokėti valstybinę kalbą taikoma tik tiems užsieniečiams, kurie turi laikinosios apsaugos statusą – tai karo pabėgėliai iš Ukrainos.
