Kaip ir šiandien, senovės žmonės suprato, kad pinigų investavimas gali padėti sustiprinti ir padidinti turtą. Turtingi senovės žmonės pirkdavo auksą ir sidabrą. Tai buvo viena populiariausių investavimo formų. Paprastai jie šiuos metalus laikydavo luitų pavidalu arba kaip juvelyrinius dirbinius.
Pažymima, kad tokių vertybių laikymas buvo rizikingas ir viliojo vagišius, todėl metalai dažniausiai buvo saugomi specialiose saugyklose ar seifuose. Romėnų rašytojas Ciceronas pasakojo apie turtingą moterį, kuri, panorėjusi kam nors paskolinti pinigų, išimdavo auksą iš seifo. Vėliau šį auksą buvo galima iškeisti į monetas.
Kai žmonės norėdavo prekiauti tauriaisiais metalais, jie juos parduodavo pagal svorį. Jeigu auksas, sidabras ar bronza būdavo panaudoti papuošalams ar kitiems daiktams gaminti, juos galima buvo perlydyti ir vėl paversti luitais.
Ne viena romėnų testamentų ištrauka rodo, kad žmonės palikdavo savo įpėdiniams sidabrą ir auksą luitų, plokštelių ar strypų pavidalu.
Kas dar buvo populiaru?
Be tauriųjų metalų, didelio populiarumo sulaukdavo ir žemės ūkio produkcija, ypač grūdai, alyvuogių aliejus ir vynas. Siekdami gauti pelno iš žemės ūkio gėrybių, žmonės pirkdavo žemę ir prekiaudavo šiais produktais rinkoje.
Romėnų valstybės veikėjas Katonas manė, kad pinigų investavimas į būtiniausių prekių gamybą yra saugiausia investicija. Jo nuomone, tokios prekės yra atsparesnės nenuspėjamiems ekonomikos svyravimams.
Tuo metu, kai taurieji metalai buvo turto saugojimo priemonė, jie neduodavo pajamų, jei nebuvo parduodami. Tačiau diversifikuotas žemės ūkio produkcijos portfelis leido užtikrinti pastovias įplaukas.
Žmonės taip pat investuodavo į prabangos prekes ir jomis prekiaudavo, pavyzdžiui, į meno kūrinius.
Teigiama, kad tada, kai romėnai 146 m. pr. Kr. nusiaubė Korinto miestą, jie pagrobė miesto garsių meno kūrinių kolekciją, o vėliau šiuos kūrinius pardavė už milžiniškas sumas aukcione, kad gautų pelno Romos valstybei.
Per šį aukcioną Pergamo karalius Atalas II (220–138 m. pr. Kr.) nupirko vieną Tėbų meistro Aristeido (IV a. pr. Kr.) paveikslą už neįtikėtiną 100 talentų sumą (apie 2500 kg sidabro).
Akivaizdu, kad investicijos į prekes prieš 2000 metų galėjo prisidėti prie asmeninio turto kaupimo, tačiau, kaip ir šiandien, buvo susijusios su tam tikra rizika.
