2026 m. birželio 11 d. – liepos 19 d. JAV, Kanadoje ir Meksikoje pirmą kartą istorijoje vyks pasaulio futbolo čempionatas – didžiausias turnyras pagal komandų ir šalių-šeimininkių skaičių. Tačiau šalia plataus masto pasirengimo turnyrui vis svarbesnį vaidmenį ima ne tik sportas, bet ir JAV užsienio politika – nuo migracijos politikos iki tarptautinių konfliktų ir diplomatinių ginčų.
Tarptautiniai ekspertai ir pasaulyje žinomos žiniasklaidos priemonės vis dažniau vertina, kaip JAV politinis kursas gali paveikti 2026 m. pasaulio čempionatą.
Migracijos politika ir vizos – iššūkis „svetingumui“
Donaldo Trumpo administracija vykdo griežtą migracijos politiką, kuri jau dabar veikia turnyro pasirengimą.
Į šalių, kurių piliečiams JAV apribojo atvykimą arba sugriežtino sąlygas, sąrašą patenka ir valstybės, kurių nacionalinės rinktinės ar sirgaliai planuoja atvykti į pasaulio čempionatą. Tarp tokių šalių minimos, pavyzdžiui, Haitis, Iranas, Senegalas ir Dramblio Kaulo Krantas – jos patiria dalinius arba visiškus įvažiavimo ribojimus. Tai reiškia, kad jų sirgaliai gali susidurti su rimtais sunkumais siekdami gauti vizas.
Kartu JAV oficialiai išplėtė išimčių iš vizų draudimo sąrašą: į jį įtrauktas 2026 m. pasaulio futbolo čempionatas, 2028 m. olimpinės žaidynės ir keli kiti dideli sporto renginiai. Jų metu sportininkams, treneriams ir oficialioms delegacijoms iš „uždraustų“ šalių leidžiama atvykti į šalį. Tačiau ši lengvata netaikoma sirgaliams, žurnalistams ir rėmėjams, o tai gali smarkiai paveikti rungtynių lankomumą.
Laikinas imigracinių vizų išdavimo sustabdymas
2026 m. sausį JAV sustabdė imigracinių vizų išdavimą 75 valstybių piliečiams. Nors tai tiesiogiai neliečia turistinių vizų, ekspertai pažymi, kad tokios priemonės gali mažinti bendrą pasitikėjimą JAV saugumo politika ir vizų režimu turnyro išvakarėse.
Siekdama sumažinti įtampą, vyriausybė pradėjo programą „FIFA Pass“ – pagreitintą vizų išdavimo tvarką 2026 m. pasaulio čempionato bilietų turėtojams. Ši sistema suteikia jiems pirmenybę skiriant vizų pokalbių laiką, tačiau negarantuoja automatinio įvažiavimo į JAV.
Griežta migracijos politika ir represinė administracijos retorika sulaukia kritikos ne tik iš žmogaus teisių gynėjų, bet ir futbolo bendruomenėje. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos pabrėžia, kad JAV politika prieštarauja čempionato dvasiai, kuri siejama su atvirumu, tarptautine solidarumo idėja ir prieinamumu visiems sirgaliams.
Human Rights Watch ir kiti ekspertai mano, kad ribojamosios priemonės gali kelti grėsmę renginio įtrauktumui ir lygioms galimybėms sirgaliams iš visų šalių.
Pilietinės ir futbolo organizacijos JAV kreipėsi į FIFA, ragindamos pasinaudoti savo įtaka ir spausti administraciją, kad visiems turnyro svečiams būtų sudarytos lygios sąlygos. Laiškuose reiškiamas susirūpinimas stiprinama migracijos kontrole, dažnėjančiais imigracijos ir muitinės policijos (ICE) reidais ir galimu šių priemonių poveikiu lankytojų saugumui bei judėjimo laisvei.
Europos politiniuose sluoksniuose svarstoma ir pasaulio čempionato boikoto idėja kaip galimas spaudimo JAV instrumentas. Kai kurie analitikai vadina potencialų turnyro boikotą „viena iš priemonių“ daryti įtaką Donaldui Trumpui dėl jo užsienio politikos sąjungininkų atžvilgiu ir strateginių klausimų, pavyzdžiui, dėl Grenlandijos.
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje taip pat dažnėja diskusijų, kad politiniai konfliktai, pavyzdžiui, nesenos JAV karinės operacijos Venesueloje, galėjo dar labiau padidinti nepasitenkinimą futbolo bendruomenėje.
Galimybės ir rizikos JAV įvaizdžiui
2026 m. pasaulio futbolo čempionatas išlieka milžiniška galimybe JAV pademonstruoti save kaip šalį, gebančią surengti didžiausią pasaulyje sporto renginį pagal dalyvių ir žiūrovų skaičių.
Tačiau politika, orientuota į migracijos kontrolės griežtinimą ir atvykimo ribojimus, gali sukelti ne tik praktinių sunkumų sirgaliams iš kai kurių valstybių, bet ir paskatinti tarptautinę kritiką JAV bei FIFA atžvilgiu.
FIFA prezidentas Gianni Infantino palaiko glaudžius ryšius su Donaldu Trumpu. Tai tapo pretekstu organizaciją kaltinti politiniu angažuotumu, nors FIFA, kaip didelių futbolo renginių organizatorė, privalo išlikti politiškai neutrali.
Kyla daug klausimų. Beveik visų tarptautinių sporto organizacijų įstatai grindžiami suvereniteto gerbimo ir nediskriminavimo principais. Jei JAV pasitelktų jėgą prieš Grenlandiją, ar Danija boikotuotų pasaulio čempionatą? Ar Europos ir NATO šalių lyderiai atsisakytų dalyvauti renginiuose, vyksiančiuose JAV?
Iki čempionato pradžios dar apie penkis mėnesius. Neatmetama, kad tolesni Donaldo Trumpo žingsniai gali pastūmėti tarptautines sporto organizacijas į dar sudėtingesnę ir keblesnę padėtį.
