Pastarojoje Europos Parlamento posėdžių sesijoje surengtas Transporto ir turizmo komiteto posėdis, skirtas kitam ES teisės aktų, reguliuojančių periodines transporto priemonių technines apžiūras, reformos etapui. Komitetas nagrinėjo ataskaitų projektus ir darbo dokumentus, susijusius su apžiūrų, kelių kontrolės, taip pat duomenų apie automobilius rinkimo ir apsikeitimo tvarkos keitimu Europos Sąjungoje.
Nors jokių galutinių sprendimų dar nėra priimta, diskusijos aiškiai parodė, kokia linkme gali pasukti būsimas reguliavimas.
Emisijos – pagrindinis iššūkis
Daugiausia diskusijų sukėlė išmetamųjų dujų kontrolė bei tai, kiek veiksmingai ji atliekama privalomų techninių apžiūrų metu. ES institucijų požiūriu problema nebėra pačios emisijų normos, o tai, kad dabartiniai patikros metodai dažnai neatskleidžia automobilių, kurie realiame eisme išmeta kur kas daugiau teršalų, nei rodo dokumentai.
Iš teisėkūros procesui parengtų dokumentų matyti, kad didžiausias iššūkis – ne patys emisijų limitai, o transporto priemonės, kurios formaliai atitinka reikalavimus, tačiau kasdienėje eksploatacijoje generuoja daug didesnę taršą. Dažniausiai kalbama apie automobilius, kurie techninę apžiūrą praeina net ir esant sugedusioms arba sąmoningai modifikuotoms išmetamųjų dujų valymo sistemoms.
Dėl to Briuselyje ieškoma sprendimų, kurie techninę apžiūrą paverstų ne formalia procedūra, o realiu įrankiu nustatyti transporto priemones su viršnormine tarša. Šiame etape nekalbama apie naujų normų įvedimą – tik apie esamų reikalavimų įgyvendinimo veiksmingumo didinimą ir šiuo metu apžiūros stotyse „nematomų“ problemų atskleidimą.
Automobilio duomenys techninėje apžiūroje: OBFCM vaidmuo
Vienas svarstomų scenarijų – plačiau naudoti elektroninius duomenis, kuriuos kaupia patys automobiliai. Šiuo metu apžiūra daugiausia remiasi vienkartiniu emisijos matavimu, kurį nesudėtinga „pagerinti“ prieš pat apsilankant stotyje. Tuo tarpu automobilio borto sistemos gali parodyti ilgalaikes problemas, kurios nepriklauso nuo vieno matavimo momento.
Šiame kontekste vis dažniau minimas OBFCM (On Board Fuel Consumption Monitoring) – nuo 2021 m. visuose naujuose ES parduodamuose automobiliuose privalomai montuojama sistema. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose ji fiksuoja degalų sąnaudas ir nuvažiuotą atstumą, elektrifikuotose transporto priemonėse – taip pat važiavimo po baterijos išsikrovimo ypatumus, įkrovimo duomenis ir kt.
Remiantis OBFCM duomenimis, galima apskaičiuoti realų vidutinį išmetamųjų dujų kiekį, daug artimesnį kasdieniam naudojimui nei rezultatai, gauti atliekant standartinį apžiūros matavimą. Tai atvertų kelią selektyviai kontrolei: pats automobilis pagal savo istorinius duomenis galėtų „pranešti“, kad jo parametrai nukrypsta nuo normos ir reikia detalesnio patikrinimo.
Kol kas nėra sprendimo OBFCM duomenis automatiškai taikyti techninėse apžiūrose, tačiau vien tai, kad tokie duomenys jau renkami, rodo, jog ES rankose – galingas įrankis kur kas tikslesniam emisijų vertinimui.
Didžiausia rizika – seni dyzeliniai automobiliai
Nors dokumentuose retai įvardijami konkretūs pavaros tipai, dažniausiai analizuojami senesni dyzeliniai automobiliai. Būtent šioje grupėje dažniausiai pasitaiko kišimosi į kietųjų dalelių filtrus, SCR sistemas, EGR vožtuvus ir kitas išmetamųjų dujų valymo grandis. Tokiais atvejais deklaruojami ir realūs taršos rodikliai gali labai skirtis.
Problema nėra vien transporto priemonės amžius. Esminis klausimas – plataus masto manipuliacijos ir ribotas dabartinių kontrolės metodų veiksmingumas. Tarptautinės organizacijos, tiriančios realias transporto emisijas, duomenys rodo, kad dyzelinių automobilių laboratoriniai rodikliai beveik visada itin menkai sutampa su realaus naudojimo skaičiais.
Skaitmeninės techninės apžiūros ir ridų duomenų bazė
Reforma neapsiriboja vien emisijomis. Lygiagrečiai nagrinėjami sisteminiai pokyčiai, kurių tikslas – suvienodinti apžiūrų dokumentavimą ir palengvinti teisės aktų vykdymo kontrolę visoje ES.
Vienas planuojamų sprendimų – skaitmeninis techninės apžiūros patvirtinimas, matomas bendruose ES informaciniuose registruose. Toks įrašas galėtų būti tikrinamas kontrolės institucijų ir už transporto priemonės registracijos šalies ribų, pavyzdžiui, naudojantis europiniu skaitmeninės tapatybės portfeliu.
Kartu svarstomi palengvinimai vairuotojams, laikinai gyvenantiems kitose valstybėse narėse, kad privalomą techninę apžiūrą būtų galima atlikti negrįžtant į registracijos šalį.
Kitas svarbus elementas – privaloma odometro (ridos) fiksacija apžiūros metu. Lietuvoje tai jau seniai įprasta, tačiau daugelyje ES šalių tokios praktikos vis dar nėra. Numatyta, kad surinkti duomenys sudarys europinę ridų bazę, kuri apsunkins odometrų klastojimą ir pagerins naudotų automobilių rinkos skaidrumą, ypač perkant transporto priemones iš kitų šalių.
Kas jau aišku, o kas dar tik planuojama?
Šiuo metu nekalbama nei apie naujas prievoles vairuotojams, nei apie konkrečias įsigaliojimo datas. Visa tai – dar tik svarstomi scenarijai ir kryptys ES teisėkūros procese.
Vis dėlto vis garsiau pabrėžiama, kad numatoma techninių apžiūrų reforma nėra skirta „griežtinti“ popierinius reikalavimus. Jos esmė – užtikrinti, kad būtų veiksmingai atpažįstami automobiliai, kurie normas atitinka tik dokumentuose, o realiame eisme teršia žymiai daugiau. Jei pakeitimai bus priimti, labiausiai tai pajus transporto priemonių savininkai, sąmoningai manipuliuojantys emisijų valymo sistemomis.
