Lenkijos Seime svarstomas siūlymas visiškai uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse sukėlė aštrią diskusiją tarp politikų, verslo ir visuomenės. Degalinių atstovai pabrėžia, kad tokia priemonė menkai prisidėtų prie realaus alkoholio vartojimo mažinimo, tačiau smarkiai paveiktų vietinį verslą ir rinkos kontrolę. Žemiau – pagrindiniai argumentai ir skaičiai, kurie šiuo metu aptariami viešojoje erdvėje.
Numatyta, kad sausio 21 dieną parlamentarai nagrinės įstatymų projektus, kuriais būtų įvestas draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse. Prieš tokį sprendimą pasisako Lenkijos Naftos pramonės ir prekybos organizacija, vienijanti degalinių operatorius ir naftos įmones.
Sektorius neneigia būtinybės kovoti su alkoholio vartojimo pertekliumi. Tačiau pabrėžiama, kad siūlomos nuostatos nenumato mažinti savivaldybėms išduodamų leidimų prekybai alkoholiu skaičiaus. Praktikoje tai reikštų tik viena: alkoholis dingtų iš degalinių lentynų, bet ne iš rinkos.
Leidimai nedings – tik pakeis savininką
Jeigu draudimas įsigaliotų, atsilaisvinę leidimai prekiauti alkoholiu atitektų kitiems prekybos taškams, dažniausiai – mažmeninėms parduotuvėms, įskaitant didžiuosius prekybos tinklus. Daugelyje miestų laisvų leidimų rezervas yra minimalus. Pavyzdžiui, Gdanske laisvi tebėra vos keturi leidimai prekybai stipriuoju alkoholiu.
Svarbu ir tai, kad, sektoriaus duomenimis, apie 75 proc. visų degalinių Lenkijoje priklauso vietos kapitalui. Todėl draudimas reikštų apčiuopiamą smūgį vietiniams verslininkams, visiškai neužtikrinant, kad alkoholis taps mažiau prieinamas vartotojams.
Degalinės skaičiais: menka rinkos dalis, bet aukšta kontrolė
Priešingai paplitusiems stereotipams, degalinės nėra pagrindiniai žaidėjai alkoholio rinkoje. Joms tenka maždaug 2,1 proc. visos alkoholio pardavimo apimties, o pagal prekybos vietų skaičių jos sudaro tik apie 4,5 proc. visų taškų, kuriuose galima įsigyti alkoholio – tai apie 5,5 tūkst. degalinių, palyginti su maždaug 119 tūkst. prekybos vietų visoje šalyje.
Kartu degalinės laikomos vienomis geriausiai prižiūrimų prekybos vietų. Čia veikia vaizdo stebėjimo sistemos, nuolat budi personalas, o kontaktas su nepilnamečiais klientais yra ribotas, kas didina saugumą. 2025 m. lapkritį atlikti „Pollster“ tyrimai parodė, kad degalinės retai siejamos su pardavimais nepilnamečiams ar neblaiviems asmenims. Net 61 proc. tokių atvejų apklaustieji siejo su nedidelėmis kvartalinėmis parduotuvėmis.
Degalinių ekonomika: parduotuvė – ne priedas, o būtinybė
Degalinių operatoriams prekyba ne kuru nėra tik papildomas pajamų šaltinis, bet veiklos pelningumą užtikrinanti dalis. Degalų maržos yra mažos ir priklauso nuo rinkos, todėl parduotuvių pasiūla – įskaitant ir licencijuojamą prekybą alkoholiu – leidžia subalansuoti degalinės veiklos sąnaudas.
Sektoriaus atstovai įspėja, kad ribojant šią veiklos dalį labiausiai nukentėtų mažesnės, nepriklausomos degalinės, kurios turi mažiau finansinių rezervų ir derybinės galios nei didieji tinklai.
Bevitrinė prekyba kaip kompromisas
Vietoje absoliutaus draudimo degalinių sektorius siūlo vadinamąją bevitrinę prekybą – privalomą alkoholio paslėpimą už nepermatomos pertvaros. Taip sumažinama produktų matomumas ir spontaniškų pirkimų skaičius, tačiau pardavimas neperkeliamas į mažiau kontroliuojamas vietas.
Kaip pavyzdys minimas Estijos modelis: ten įvedus tokias taisykles, vizualinis susidomėjimas alkoholiu sumažėjo 48 proc. Degalinių atstovai siūlo, kad šis principas būtų taikomas visam mažmeninés prekybos tinklui, o ne tik vienai pardavėjų grupei, kad reguliavimas būtų nuoseklus ir veiksmingas.
