Paprikų auginimas Lietuvos klimato sąlygomis reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės ir planavimo, tačiau tinkamai pasiruošus galima džiaugtis gausiu ir skaniu derliumi. Šios daržovės yra šilumamėgės, todėl jų auginimas prasideda gerokai anksčiau nei daugelio kitų daržovių. Tinkamai parinktas sėjos laikas ir veislės lemia didelę sėkmės dalį.
Lietuvoje paprikos beveik visada auginamos iš daigų, nes joms reikalingas ilgas vegetacijos laikotarpis. Nuo sėjos iki sodinimo į nuolatinę vietą paprastai praeina apie aštuonias–dešimt savaičių. Jauni augalai yra labai jautrūs šalčiui, todėl skubėti juos sodinti į lauką nereikėtų.
Jeigu paprikos bus auginamos šildomame šiltnamyje ar ankstyvame tunelyje, sėja gali prasidėti jau sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Nešildomiems tuneliams sėja dažniausiai planuojama vasario viduryje ar kovo pradžioje. Auginant paprikas atvirame grunte, sėklos dažniausiai sėjamos nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio, atsižvelgiant į veislę ir regiono klimatą.
Daigų sodinimo laikas priklauso ne tik nuo kalendoriaus, bet ir nuo realių oro sąlygų. Šildomuose šiltnamiuose paprikos gali būti sodinamos jau balandžio mėnesį, jei naktimis palaikoma pakankama temperatūra. Nešildomuose tuneliuose sodinama balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, o atvirame grunte – tik tuomet, kai visiškai praeina vėlyvųjų šalnų pavojus.
Norint užauginti stiprius daigus, svarbu užtikrinti tolygų sėklų sudygimą. Paprikų sėklos neturėtų būti sėjamos per giliai, pakanka maždaug pusės centimetro. Substratas turi būti nuolat šiek tiek drėgnas, bet ne permirkęs, o daigai laikomi šiltoje ir šviesioje vietoje.
Kai jauni augalai išaugina kelis tikruosius lapus, juos rekomenduojama persodinti į atskirus vazonėlius. Tai padeda suformuoti stipresnę šaknų sistemą ir užtikrina geresnį prigijimą. Prieš sodinimą į nuolatinę vietą daigus būtina palaipsniui grūdinti, pratinti prie vėsesnio oro ir vėjo, kitaip augalai gali ilgam sustabdyti augimą.
Renkantis saldžiąsias paprikas, dažniausiai ieškoma veislių, kurios dera stabiliai ir išaugina storasienes, vienodo dydžio paprikas. Lietuvos sąlygomis gerai pasiteisina ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės, kurios spėja sunokinti derlių net ir vėsesniais metais.
Tarp patikrintų pasirinkimų dažnai minimos tokios veislės kaip „Roberta“, vertinama dėl ankstyvumo ir gero derliaus, bei „Yolo Wonder“, laikoma klasikine ir patikima. Norintiems įdomesnės spalvos tinka „Ingrid“, o auginantiems po danga verta išbandyti „Kubista“ ar „Tomelloso“, kurios pasižymi vienodu vaisių dydžiu ir geru laikymu.
Aštriųjų paprikų auginimas reikalauja daugiau šilumos, todėl jos dažniau auginamos tuneliuose, šiltnamiuose ar net vazonuose. Renkantis veisles svarbu įvertinti ne tik derlingumą, bet ir aštrumo lygį bei paskirtį.
Populiarios ir lengvai auginamos aštriosios veislės yra „De Cayenne“, tinkama tiek šviežiam vartojimui, tiek džiovinimui. Stipresnio aštrumo mėgėjai dažnai renkasi „Habanero Chocolate“, kuri geriausiai dera šiltesnėmis sąlygomis. Įdomesnių formų vaisius išaugina „Thunder Mountain Longhorn“, o „Westlandia“ patogi marinuoti ir konservuoti.
Planuojant paprikų auginimą svarbu aiškiai apsispręsti, ar augalai bus sodinami atvirame grunte, ar po danga. Atvirame grunte geriausiai tinka ankstyvos veislės, atsparesnės vėsesnėms naktims ir trumpesniam sezonui. Tokios paprikos greičiau sunoksta ir geriau prisitaiko prie permainingų orų.
Šiltnamiuose ir tuneliuose galima auginti derlingesnes, ilgesnio augimo veisles, kurios formuoja didesnį vaisių kiekį per visą sezoną. Čia ypač svarbus veislių atsparumas ligoms, nes didesnė drėgmė gali skatinti jų plitimą. Tinkamai parinktos paprikos po danga leidžia džiaugtis ilgu ir pastoviu derliumi iki pat rudens.
