Vienoje iš Indonezijos olų mokslininkai aptiko žmogaus rankos kontūrą, kuris, manoma, yra seniausias urvinis piešinys pasaulyje. Skaičiuojama, kad jam yra apie 67 800 metų.
Paveiksle vos matyti rausvas rankos kontūras. Tyrėjai mano, kad jis buvo sukurtas ant uolos sienos priglaudus ranką ir ant jos perimetro purškiant pigmentą.
67 800 metų – tai maždaug 1 100 metų daugiau nei ankstesniam seniausiu laikytam rankos piešiniui, rastam Ispanijoje.
Mokslininkų teigimu, žmonės, palikę šį piešinį Indonezijos oloje, priklausė populiacijai, kuri atkeliavo iš žemyninės Azijos į Indonezijos salas.
„Šis senovinis rankos trafaretas yra unikalus, nes priskiriamas stiliui, kuris aptinkamas tik Indonezijos salose. Pirštų galiukai kruopščiai paaštrinti“, – aiškino tyrimo vadovas, Grifito universiteto archeologas Maksimas Oberas.
„Paaštrinti pirštai, akivaizdu, turėjo gilų kultūrinį reikšmingumą, tačiau mes tiksliai nežinome, kokį. Galbūt tai buvo susiję su sudėtingais senovės žmonių santykiais su gyvūnų pasauliu“, – pridūrė Grifito universiteto archeologas ir tyrimo bendraautoris Adamas Brammas.
Leidinio teigimu, patys rankų atvaizdai urvų mene nėra ypatinga retenybė, tačiau pagrindinė šio piešinio vertė – jo amžius.
Atradimas taip pat patvirtina mintį, kad Homo sapiens Australiją ir Naująją Gvinėją pasiekė maždaug 15 tūkst. metų anksčiau, nei mano kai kurie mokslininkai.
Tyrėjų nuomone, šis piešinys yra dar vienas įrodymas, kad Australijos čiabuvių protėviai per Pietryčių Aziją judėjo gerokai anksčiau, nei manyta, ir kelionės metu kūrė urvinę dailę.
Per pastarąjį dešimtmetį Indonezijos regione padaryti atradimai paneigia anksčiau vyravusį požiūrį, kad abstraktus mąstymas ir vaizduojamasis menas išsivystė tik ledynmečio laikotarpiu Europoje ir iš ten išplito po likusį pasaulį.
Pasak profesoriaus Brammo, šis naujausias radinys dar kartą patvirtino, jog tikėtina, kad Europa nebuvo pirmasis ir vienintelis „žmogaus proto pabudimo“ židinys: kūrybiškumas iš prigimties glūdėjo žmogaus protėvių prigimtyje.
Anksčiau Egipto dykumoje mokslininkai aptiko milžiniškus hieroglifus. Specialistai pažymėjo, kad šie ženklai suteikia retą galimybę pamatyti, kaip ankstyvieji Egipto raštininkai siejo valdovus su kosmine tvarka.
Šie hieroglifai laikomi seniausia kada nors rasta didelio mastelio senovinių simbolių linija. Manoma, kad jie perteikia žinią apie karališkąją valdžią ir Visatą.
