Donaldo Trumpo prezidento administracija aktyviai rengia politinės transformacijos planą Kuboje, kurio tikslas – iki 2026 metų pabaigos pakeisti esamą režimą Havanoje. Apie tai praneša šaltiniai, susiję su diskusijomis Baltuosiuose rūmuose.
Pasak šių šaltinių, JAV pareigūnai ieško įtakingų asmenų Kubos valdžios struktūrose, kurie sutiktų su susitarimu dėl valdžios perdavimo – panašiu į tą modelį, koks buvo taikytas Venesueloje, kai pasitraukė prezidentas Nikolas Maduro.
Kodėl Vašingtonas mano, kad dabar – tinkamas momentas?
Amerikos šaltinių vertinimu, Kubos ekonomika yra ties žlugimo riba. Šalis patiria didelį kuro, vaistų ir kitų būtiniausių prekių trūkumą po to, kai buvo nutraukta ilgus dešimtmečius trukusi naftos tiekimo parama iš Venesuelos, kuri buvo pagrindinis energetinių išteklių šaltinis Havanai.
Trumpo administracija mano, kad režimo ekonominis pažeidžiamumas atveria papildomų galimybių spaudimui didinti. Tarp svarstomų priemonių minimos: naftos tiekimo ir užsienio valiutos srautų ribojimas, sankcijos ir vizų draudimai asmenims, dalyvaujantiems Kubos valstybinėse programose, diplomatiniai kontaktai su Kubos emigracija ir potencialiais vidaus sąjungininkais.
Baltuosiuose rūmuose manoma, kad toks priemonių derinys gali padidinti politinės transformacijos tikimybę, tačiau kol kas viešai nepateikta nei išsamios strategijos, nei oficialaus veiksmų plano.
Kai kurie šaltiniai pažymi, kad kaip orientyras Kuboje svarstomas Venesuelos atvejis, kur, jų teigimu, JAV specialiųjų tarnybų ir politinio spaudimo derinys prisidėjo prie režimo pokyčių. Vis dėlto ekspertai įspėja, kad situacija Havanoje gerokai sudėtingesnė: šalyje nėra stiprios opozicijos ir aktyvios pilietinės visuomenės, nerengiami reguliarūs laisvi rinkimai, o politinė sistema remiasi giliai įsišaknijusia vienpartine struktūra. Visa tai daro Kubą itin sudėtingu taikiniu greitai politinei pertvarkai.
Kaip pažymi buvęs JAV diplomatas Rikardas Zuniga, anksčiau dalyvavęs derybose tarp JAV ir Kubos, esminiai pokyčiai be plataus vidaus bendradarbiavimo yra mažai tikėtini: jo žodžiais, „niekas čia nėra pasirengęs dirbti JAV pusėje“.
Kubos vadovybės reakcija
Oficiali Kubos valdžia jau atmetė bet kokius Vašingtono bandymus daryti įtaką situacijai šalyje. Prezidentas Migelis Diasas-Kanelis pabrėžė, kad jokios grėsmės ar spaudimo priemonės neprivers vyriausybės nusileisti. Pasak jo, kalbėti apie kapituliaciją nėra pagrindo, o šalis nepriims jokio prievartos būdo, siekiant pakeisti jos politinę sistemą.
Kuba laikoma vienu ilgiausiai gyvuojančių pokomunistinių režimų Vakarų pusrutulyje. Nuo Fidelelio Kastro atėjimo į valdžią 1959 metais ir viso Šaltojo karo laikotarpio šalis ilgą laiką buvo nuolatiniame diplomatiniame konflikte su Vašingtonu. JAV ekonominis embargo Kubai galioja nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio pradžios, o bandymų kištis į vidaus reikalus būta ne kartą – įskaitant 1961 metų Bairio Kočino (Kiaulių įlankos) operaciją, kai Kubos emigrantai buvo išlaipinti saloje siekiant nuversti Fidelio Kastro vyriausybę, taip pat daugelį CŽV operacijų.
Šiuolaikinis Trumpo administracijos požiūris išsiskiria tuo, kad pirmenybė teikiama ekonominių sankcijų, diplomatinio spaudimo ir „vidinių sąjungininkų“ paieškos kombinacijai, o ne tiesioginei karinei intervencijai. Tačiau ekspertai perspėja, jog toks kursas gali sukelti rimtų rizikų – nuo politinio nestabilumo iki sunkių humanitarinių pasekmių Kubos gyventojams.
