Sausio 29 d., ketvirtadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaroma tarptautinė paroda „Nuolatinis judėjimas visiškai nurimus“. Joje dialogą mezga Berlyne reziduojanti lietuvių menininkė Aistė Stancikaitė ir šveicarų menininkas Flurinas Bisigas. Kartu eksponuojami jų darbai kuria savitą meninį susitikimą apie judėjimą, nuostabą ir priėmimą, kad savęs ir mus supančio pasaulio iki galo galime ir nepažinti.
LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejus nuosekliai puoselėja dialogą ne tik su diasporos meno istorija, bet ir su gyvais, šiandien svariai skambančiais jos balsais. Muziejaus direktorė Ilona Mažeikienė teigia: „Tokiu būdu palaikome muziejaus gyvybingumą, šiuolaikišką kalbą, kartu nepamiršdami ir ilgametės migruojančio meno tradicijos, leidžiančios neužsiverti uždaruose apibrėžčių rėmuose.“
Parodos idėjos autorė, tarptautiniu mastu pripažinta menotyrininkė Zippora Elders sprendimą šių dviejų menininkų kūrybą pristatyti duetu apibūdina taip:
„Poetiškai tariant, atrodo, kad Bisigas yra iš praeities – jis derina kanoninius elementus ir asmenines aistras, ieško gairių kaip požiūrio į dabartį. Tuo pačiu metu labai gerai išmano techninius ir istorinius principus. Stancikaitė, savo ruožtu, galbūt yra iš ateities, su nuorodomis į nežinomybę ir mokslinę fantastiką.“
Aistė Stancikaitė ir tarp kategorijų įstrigusios figūros
Aistės Stancikaitės kūryboje nagrinėjami tapatybės, geismo, takios lyties ir seksualumo struktūrų klausimai. Jos tapybos ir piešinių sluoksniuotuose paviršiuose kartojasi neaiškių figūrų fragmentai, fetišistiniai motyvai. Jie jungiasi į trapias, nuolat kintančias vizualines struktūras, gimstančias tarp realybės ir vaizduotės, žmogiškumo ir dirbtinumo.
Menininkė savo kūrybą grindžia Judith Butler, Donnos Haraway ir Carlo Jungo teorinėmis sistemomis, tačiau ne mažiau svarbus ir asmeninis žvilgsnis. Stancikaitė yra sakiusi pasaulį visada mačiusi ne kaip vientisą vaizdą, o kaip detalių, iškarpų ir nuotrupų seką – būtent jose, o ne užbaigtoje visumoje, slypi daugiau prasmės. Šis fragmentiškas matymas persikelia ir į jos kuriamus personažus – būtybes, įstrigusias tarp kategorijų ir apibrėžimų.
„Mano subjektai yra tie, kas nepriklauso tarp kitų. Jie niekur neįtelpa: yra abstraktūs, kintantys ir egzistuoja neapibrėžtose tarpinėse erdvėse. Jie neturi fiksuotos tapatybės, nėra grupės, kuriai aiškiai priklausytų. Žiūrovai bando atspėti, kas jie, iš kur kilę ar kam atstovauja. Bet vieno atsakymo niekada nebūna. Ši dviprasmybė priešinasi dvejetainiam mąstymui ir apskritai kategorizavimui.“
Flurinas Bisigas ir per formą prakalbintas marmuras
Šveicarijoje gimęs ir kuriantis menininkas Flurinas Bisigas savo kūryboje pasitelkia kelias skirtingas vaizdo kalbas – skulptūrą, piešinius, koliažus ir fotografiją. Visas jas jungia viena pradžia: tylus, vidinis impulsas. Iš šios būsenos pamažu išauga santykis su medžiaga, ypač su marmuru, kuris Bisigui tampa ne objektu, o lygiaverčiu pašnekovu.
„Marmuras laikomas „amžinu“, bet jis dyla, trūkinėja, jame išlieka pėdsakų. Mane žavi šis paradoksas: toks kietas kartu gali būti ir pažeidžiamas. Tiesiog kaip mes patys“, – sako menininkas.
Skulptūros kūrimo procesas jam – dėmesio ir klausymosi praktika, kur sprendimus diktuoja ir akmens atsakas. Šią patirtį menininkas apibūdina kaip artimą muzikai. Net skilimas čia virsta darbo tęsiniu – pažeista dalis sujungiama, įrašant netobulumą į kūrinio struktūrą. Bisigas dažniausiai renkasi abstrakčią formą, kurios ištakos slypi piešinyje, o darbas su marmuru tampa būdu permąstyti klasikinės skulptūros paveldą.
Greta erdvinių objektų gimstantys piešiniai ir koliažai nėra antraeiliai – jie priklauso tam pačiam mąstymo laukui ir bandymui apčiuopti formą dar jai netapus galutinei.
Dialogas apie kūną, judėjimą ir neapibrėžtumą
Šių dviejų menininkų kūryba parodoje pristatoma kaip lygiavertis dialogas, atskleidžiantis skirtingas, tačiau tarpusavyje susisiejančias menines strategijas. Parodos idėjos autorė Zippora Elders teigia, kad šį susitikimą jungia bendri kūrybiniai interesai:
„Abu autoriai savo meninėje praktikoje visų pirma domisi kūno ir žmogiškumo santykiais. Akivaizdžiai vienišos figūros, atrodo, ieško kitų tiesų, bėga nuo normų: meno ir gyvenimo. Geografine ir energetine prasme ši paroda Stancikaitei yra sugrįžimas namo, o Bisigui – nauja teritorija.“
Tarptautinėje meno scenoje patyrusi kūrybinė komanda šį kartą pirmąsyk prisistato Lietuvos publikai. Paroda „Nuolatinis judėjimas visiškai nurimus“ LNDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki birželio 7 d. Parodą lydės ekskursijų, paskaitų ir kitų renginių programa. Muziejus dėkoja projekto partnerei galerijai GNYP ir rėmėjai – Šveicarijos ambasadai Latvijai, Lietuvai ir Estijai.
