Kai žmogų ištinka insultas, įprastinis gydymas – kraujotakos į smegenis atstatymas – gali išgelbėti gyvybę, tačiau tuo pačiu sukelti ir papildomą pažeidimą. Naujai sukurtas, injekcijomis leidžiamas nanomaterialas žada apsaugoti smegenis būtent nuo šios papildomos žalos.
Regeneracinė medžiaga, sutrumpintai vadinama IKVAV-PA, sukurta Šiaurės Vakarų universiteto (Northwestern University, JAV) mokslininkų. Anksčiau ji jau parodė gebėjimą atkurti audinius pelių nugaros smegenų pažeidimų modelyje, o naujajame tyrime buvo išbandyta su pelių ūminio išeminio insulto modeliu – tai dažniausiai pasitaikantis insulto tipas.
Šio gydymo pagrindą sudaro vadinamosios supramolekulinės terapinės peptidų struktūros (STP), dar vadinamos „šokančiomis molekulėmis“. Taip jas imta vadinti dėl itin dinamiško jų biologinių dalių judėjimo, kuris leidžia molekulėms lanksčiau ir efektyviau sąveikauti su taikininėmis ląstelėmis.
Kitas svarbus šio metodo naujumas – sisteminis skyrimo būdas, kai molekulės suleidžiamos į kraujotaką. Tai leidžia vaistą suleisti greitai, paprastai ir gerokai mažiau invazyviai, nei bandant medžiagą pristatyti tiesiai į smegenis.
„Šis sisteminis skyrimas ir gebėjimas įveikti kraujo–smegenų barjerą yra didelis žingsnis į priekį. Jis gali būti naudingas ir gydant trauminį smegenų sužalojimą ar neurodegeneracines ligas, tokias kaip amiotrofinė lateralinė sklerozė“, – aiškina medžiagų mokslininkas Samuelis Stuppas.
Atlikus bandymus su pelėmis, pirmasis pasiekimas buvo pats vaisto patekimas į smegenis per kraują. Be to, nebuvo pastebėta ryškių pašalinių poveikių ar didesnio bendro organizmo sutrikdymo, kas rodo, kad terapija sėkmingai „pataikė“ į insulto pažeistą vietą.
Palyginti su negydytomis pelėmis, toms, kurioms biomaterialas buvo suleistas po kraujotakos į smegenis atstatymo, nustatyta mažiau smegenų audinio pažeidimų, mažiau uždegimo požymių ir silpnesnis žalingas imuninės sistemos atsakas.
Pagrindinė IKVAV-PA užduotis – skatinti pažeistų nervinių ląstelių atsinaujinimą ir kartu slopinti uždegiminius procesus. Uždegimas po insulto yra itin pavojingas, nes organizmas ir toliau intensyviai reaguoja į pirminį kraujotakos sutrikimą.
„Kai susidaro trombas ir užkemša kraujagyslę, toje vietoje ima kauptis žalingos molekulės. Vėliau, kai krešulys pašalinamas ir kraujotaka atstatoma, visos šios ‘blogosios’ medžiagos staiga išsilaisvina į kraują ir sukelia papildomą pažeidimą“, – aiškina Stuppas.
„Tačiau ‘šokančios molekulės’ kartu pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl padeda sušvelninti šiuos procesus ir tuo pat metu skatina nervinių tinklų atstatymą.“
Insulto gydymas po ūminės fazės yra itin sudėtingas balanso klausimas. Išeminis insultas atsiranda, kai krešulys užblokuoja kraujo tėkmę į tam tikrą smegenų sritį. Kraujotakos atstatymas yra būtinas, tačiau kartu gali atsirasti vadinamasis reperfuzijos pažeidimas, lemiantis papildomą audinių žūtį ir ilgalaikę negalią.
Ateityje, toliau tobulinant šią technologiją, IKVAV-PA galėtų tapti papildomu gydymo būdu, taikomu kartu su kraujotakos atstatymu (reperfuzija). Vis dėlto šis metodas dar turi būti išsamiai išbandytas su žmonėmis ir ilgesnį laiką, kad būtų galima įvertinti ne tik efektyvumą, bet ir ilgalaikį saugumą bei praktinį pritaikomumą.
Kasmet nuo insulto kenčia dešimtys milijonų žmonių. Nors išgyvenamumas šiandien yra palyginti aukštas, insultas vis dar nusineša kelis milijonus gyvybių kasmet, o dar daugiau žmonių lieka su ilgalaike negalia. IKVAV-PA terapija ateityje galėtų sumažinti šiuos skaičius ir pagerinti išgyvenusių pacientų gyvenimo kokybę.
„Insultas sukelia ne tik didžiulę asmeninę ir emocinę naštą pacientams, bet ir didelę finansinę naštą šeimoms bei bendruomenėms“, – pabrėžia neurologas Ayushas Batra.
„Terapija, kuri galėtų padėti atkurti funkcijas ir sumažinti smegenų pažeidimo mastą, ilgalaikėje perspektyvoje turėtų ypač didelį poveikį.“
