Lietuvos Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia, kas laikoma transporto priemonės sustojimu ir kas – stovėjimu. Nuo šių sąvokų tiesiogiai priklauso, kaip reikia elgtis pamačius kelio ženklus „Sustoti draudžiama“ ir „Stovėti draudžiama“, nors iš pirmo žvilgsnio jie daugeliui vairuotojų atrodo labai panašūs.
Sustojimas pagal KET – tai trumpalaikis transporto priemonės sustabdymas iki vienos minutės, kai jis nėra nulemtas eismo sąlygų ar taisyklių. Jeigu automobilis sustabdomas dėl raudono šviesoforo signalo, spūsties ar privalomo kelio suteikimo, tai laikoma priverstiniu sustojimu ir pažeidimu nėra.
Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ draudžia bet kokį nepriverstinį sustojimą. Tai reiškia, kad šioje vietoje negalima sustoti net labai trumpam – nei išleisti keleivio, nei atsiliepti į telefoną, nei „tik minutei“. Vienintelės leidžiamos išimtys yra tos, kurios kyla dėl eismo sąlygų arba force majeure situacijų, pavyzdžiui, staigaus techninio gedimo.
Stovėjimas pagal KET – tai transporto priemonės palikimas ilgiau nei vienai minutei, kai tai nėra susiję su eismo sąlygomis. Kelio ženklas „Stovėti draudžiama“ leidžia trumpam sustoti, bet draudžia palikti automobilį ilgesniam laikui. Kitaip tariant, keleivį išleisti galima, tačiau automobilio palikti ir nueiti – jau pažeidimas.
Svarbu žinoti, kad abu ženklai galioja tai kelio pusei, kurioje jie pastatyti, ir paprastai galioja iki artimiausios sankryžos, jei nėra kito ženklo, kuris aiškiai nutrauktų draudimą. Taip pat „Stovėti draudžiama“ ženklas sušvelnina ankstesnį „Sustoti draudžiama“ draudimą – nuo tos vietos jau leidžiamas trumpas sustojimas, bet ne stovėjimas.
Jeigu po draudžiamuoju ženklu yra papildoma lentelė, įspėjanti apie priverstinį nuvežimą, transporto priemonė gali būti nutempta, o savininkui teks apmokėti visas nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
Lietuvoje galioja ir tam tikros išimtys asmenims, turintiems neįgaliųjų automobilių statymo kortelę, tačiau jos nėra absoliučios. Jei po ženklu aiškiai nurodyta, kad draudimas taikomas ir neįgaliesiems, kortelė nuo atsakomybės neatleidžia.
Baudos Lietuvoje nuo 2026 metų
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, sustojimas ar stovėjimas vietoje, kur tai draudžiama kelio ženklais, užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Jei pažeidimas sukelia realią kliūtį eismui, pavyzdžiui, užblokuojamas įvažiavimas, išvažiavimas ar apsunkinamas kitų transporto priemonių judėjimas, bauda gali siekti iki 120 eurų.
Papildomos sankcijos taikomos, jeigu automobilis paliekamas pavojingose vietose. Sustojimas ar stovėjimas sankryžoje, ant pėsčiųjų perėjos, geležinkelio pervažoje ar labai arti jų gali užtraukti baudą iki 140 eurų. Stovėjimas tunelyje, ant tilto ar viaduko laikomas ypač pavojingu pažeidimu ir taip pat baudžiamas didesne bauda bei galimu transporto priemonės nutempimu.
Nepriklausomai nuo piniginės baudos, labai dažnai papildoma pasekmė būna automobilio nuvežimas, o tai reiškia dar keliasdešimt ar net kelis šimtus eurų papildomų išlaidų.
„Sustoti draudžiama“ reiškia – nestoti visai, net trumpam. „Stovėti draudžiama“ reiškia – sustoti trumpam galima, palikti automobilio – ne. Šių ženklų supainiojimas gali kainuoti ne tik baudą, bet ir sugadintą dieną, prarastą laiką bei papildomas išlaidas. Todėl kiekvienam vairuotojui verta ne tik atpažinti ženklą, bet ir suprasti jo tikrąją prasmę.
