Jei bent į vieną iš šių klausimų atsakėte „taip“, gali būti, kad naktimis griežiate ar dienomis suspaudžiate dantis. Šis reiškinys vadinamas bruksizmu. Taigi, kodėl taip darome ir ar įmanoma tai sustabdyti? Pažiūrėkime nuosekliau.
Dantų griežimas ar stiprus sukandimas yra nevalingas procesas. Nesąmoningai suaktyvinami kramtomieji raumenys, apatinis žandikaulis įtempiamas ar stumiamas, o dantys stipriai suspaudžiami arba trinami vienas į kitą.
Manoma, kad beveik kas šeštas žmogus tai daro miegodamas, o kas ketvirtas – būdraudamas. Miegant dantų griežimas skleidžia būdingą garsą. Jei miegate ne vieni, jūsų partneris tai dažnai gali pastebėti.
Ar tai pavojinga?
Nedidelis, retkarčiais pasireiškiantis dantų griežimas ar sukandimas paprastai didelės žalos nepadaro.
Tačiau jei tai daroma dažnai arba labai stipriai, įprotis gali sukelti įvairių dantų, žandikaulio sąnario ir raumenų sutrikimų, trikdyti miegą, prisidėti prie įtampos galvos skausmų ar ausų skausmo. Šias problemas vėliau gali būti skausminga ir brangu gydyti.
Ilgainiui stiprus ir dažnas dantų griežimas ar sukandimas taip pat gali lemti dantų skilimus ir įtrūkimus.
Kodėl griežiu ar suspaudžiu dantis?
Paprastai tam įtakos turi kelių veiksnių derinys – fiziniai, psichologiniai ir gyvenimo būdo.
Didesnė tikimybė, kad griešite ar stipriai suspausite dantis, jei: patiriate daug streso, nerimo, sergate depresija, vartojate tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, skirtus šizofrenijai, psichozei, depresijai gydyti), gausiai vartojate kofeino, nikotino ir (arba) alkoholio, jūsų miegas dažnai sutrinka dėl netikėtų garsų, pavyzdžiui, telefoninių pranešimų.
Taip pat nustatytas stiprus ryšys su miego apnėja – būkle, kai miego metu kvėpavimas kartkartėmis sustoja ir smegenys bei kūnas negauna pakankamai deguonies.
Sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje skatina streso hormonų išsiskyrimą. Jie didina širdies susitraukimų dažnį, sukelia viso kūno raumenų įtampą ir spazmus, o tai gali padidinti ir dantų griežimo ar suspaudimo intensyvumą.
Ar odontologas tai mato iš dantų?
Odontologas paprastai pirmiausia pasidomi jūsų sveikatos būkle ir vartojamais vaistais. Jis taip pat gali paklausti, ar jaučiate žandikaulio skausmą, galvos skausmus, sunkumų kramtant, ar žandikaulis linkęs „užsiblokuoti“. Be to, gydytoją dažnai domina ir jūsų miego kokybė.
Apžiūrėdamas burną, odontologas ieškos nuskilusių, nutrintų dantų ar plombų.
Neįprastai nusidėvėję dantys gali būti ir rūgštinio refliukso požymis. Esant šiai būklei, skrandžio rūgštis patenka į burną ir suminkština kietą danties emalį. Todėl žmonės, kurie ir griežia dantimis, ir kenčia nuo refliukso, dantis nuskaldo ir nudėvi gerokai greičiau.
Kitas dažnas požymis – baltos juostelės vidinėje skruostų pusėje ir banguoti, tarsi „nuspausti“ liežuvio kraštai. Jie atsiranda, kai skruostai ir liežuvis patekę tarp dantų yra nuolat spaudžiami griežiant ar stipriai sukandant.
Odontologas taip pat gali pastebėti:susitraukusias ar atsitraukusias dantenas, paslankius, klibančius dantis, dantis, kurie pasislinko iš savo įprastos padėties.
Ką galiu dėl to padaryti?
Dantų griežimas ir sukandimas – kontroliuojama ir valdoma būklė. Gydytojai bei odontologai gali padėti nustatyti priežastis ir sumažinti simptomus. Šeimos gydytojas gali peržiūrėti jūsų vartojamus vaistus ir ištirti, ar nėra kitų sutrikimų – pavyzdžiui, refliukso, žandikaulio sąnario artrito ar miego apnėjos.
Jei įtariama miego apnėja, gydytojas gali jus nukreipti išsamesniems tyrimams, pavyzdžiui, atlikti polisomnografijos testą. Tai – auksinis standartas diagnozuojant miego sutrikimus, įskaitant ir naktinį dantų griežimą.
Prieš skirdamas tokį tyrimą, gydytojas paprastai pasidomi jūsų miego kokybe, dieniniu nuovargiu, ar neužmiegate kasdienių veiklų metu.
Fizioterapeutas, besispecializuojantis žandikaulio skausmų srityje, gali padėti, jei vargina žandikaulio užsiblokavimas, spragsėjimas ar įtampos galvos skausmai. Tam taikomi individualūs pratimai ir tempimo metodai. Jei reikia, gali būti paskirti ir nuskausminamieji vaistai.
Odontologas taip pat gali rekomenduoti naktinę kapa arba okliuzinę įtvarą, kad apsaugotų dantis nuo nudilimo, sumažintų raumenų įtampą ir žandikaulio spragsėjimą. Tai – individualiai pagaminti iš akrilo ar nailono prietaisai, pritampantys prie viršutinio žandikaulio dantų, panašūs į sportinę kapą, tik mažesni ir plonesni.
Jei šios priemonės nepadeda, kai kuriems žmonėms taikomos botulino toksino (botokso) injekcijos. Jos blokuoja signalus, valdančius tam tikrų žandikaulio raumenų judesius, ir taip sumažina sukandimą bei skausmą. Vis dėlto botoksas yra brangus, ne visiems veiksmingas ir trumpalaikis, todėl reikalauja reguliarių apsilankymų pas neurologą ar specialiai apmokytą odontologą.
Jei manote, kad naktimis griežiate ar dienomis stipriai sukandate dantis, pirmasis žingsnis – pasikonsultuoti su gydytoju arba odontologu.
Tačiau svarbu atsiminti, kad fizioterapija, naktinės kapos ir nuskausminamieji dažniausiai gydo pasekmes, o ne pačią priežastį.
Vertėtų pagalvoti ir apie streso mažinimą bei gerus miego įpročius. Paprasti kasdieniai pokyčiai – mažiau kofeino ir alkoholio, jokių ekranų miegamajame prieš miegą, ramesnis vakaro režimas – gali pagerinti savijautą, sumažinti dantų griežimą ir padėti išvengti skausmo bei brangių gydymo procedūrų.
