Rusijos ir Ukrainos kare vis dažniau pasirodo įrodymai, kad Maskva ima naudoti ne savo vidaus reikmėms skirtą, o eksportui parengtą ginkluotę. Ukrainos ekspertų identifikuota raketa 48N6E2 rodo ne tik gilėjančią Rusijos amunicijos krizę, bet ir galimą įsipareigojimų Indijai bei Iranui pažeidimą. Tai gali smarkiai pakeisti Rusijos, kaip patikimo ginklų tiekėjo, reputaciją pasaulyje.
Ukrainos ekspertai iš portalo „Defense Express“ pranešė apie reikšmingą radinį tarp nuolaužų po vieno iš naujausių Rusijos raketų smūgių. Buvo identifikuotos raketos 48N6E2 dalys – tai eksportinė raketos versija, naudojama priešlėktuvinės gynybos sistemose S‑300PMU2 „Faworit“ ir S‑400 „Triumf“.
Žymėjimas „E“ aiškiai rodo, kad tai yra eksportui skirtas variantas, o ne Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pagaminta raketa. Tai pirmasis dokumentuotas atvejis, kai tokio tipo eksportinė amunicija panaudota kare prieš Ukrainą.
48N6E2 techninės savybės ir neįprastas panaudojimas
Raketa 48N6E2 yra maždaug 7,5 metro ilgio, gali skristi didesniu nei Mach 6 greičiu ir pasiekti iki 200 kilometrų nuotolį. Ji turi pusiau aktyvaus radiolokacinio valdymo sistemą ir skeveldrinę kovinę galvutę, kurios masė – apie 180 kilogramų.
Įprastai ši amunicija skirta naikinti orlaivius, sparnuotąsias ir balistines raketas. Tačiau Ukrainoje Rusija ją naudoja pakeistu būdu – kaip smogiamąją priemonę prieš antžeminius taikinius. Toks raketos pritaikymas laikomas aiškiu ženklu, kad Rusijai trūksta standartinės smogiamojo tipo amunicijos ir ji priversta naudoti atsargas, kurios buvo ruoštos eksportui.
Eksportui skirta ginkluotė – iš Indijai numatytų sistemų?
Nors pastarosiomis dienomis Ukrainoje spaudžia stiprūs šalčiai, o tai teoriškai sudarytų palankias sąlygas Rusijai masiškai bombarduoti miestus ir dirbtinai kurti humanitarinę krizę, ekspertai pažymi, kad Maskva nepajėgė iki galo išnaudoti šios galimybės. Priežastis paprasta – trūksta tinkamos amunicijos.
Pasak analitikų, Rusijos sandėliai sparčiai tuštėja, naudojama beveik visa einamoji gamyba, todėl Maskva vis dažniau griebiasi ginklų sistemų, kurios buvo numatytos eksportui sąjungininkams. Tai interpretuojama kaip desperacijos požymis ir rodo, kad Rusijos karinė pramonė nebespėja su fronto poreikiais.
Labiausiai tikėtina, kad pradiniai šių raketų gavėjai turėjo būti Indija, nors minimas ir Iranas. 2018 metais Naujasis Delis pasirašė sutartį dėl penkių S‑400 pulkų pirkimo už 5,43 mlrd. JAV dolerių, o galutinės tiekimo datos buvo numatytos iki 2023 metų.
Iki šiol Indijai pristatyti tik trys S‑400 komplektai. Dar labiau stebina tai, kad ketvirtojo pristatymas numatytas tik 2026 metų gegužę, o penktojo – 2027 metais. Vėlavimai aiškinami karu Ukrainoje, tarptautinėmis sankcijomis bei tuo, kad dalį raketų Indija pati intensyviai naudojo 2025 metų pavasarį per operaciją „Sindoor“ prieš Pakistaną. Ekspertų teigimu, Indija, kaip vienintelė šiuo metu dar laukiančia naujų S‑400 sistemų valstybė, galėjo būti pagrindinė numatyta raketų 48N6E2 gavėja.
Iranas tarp galimų nukentėjusių partnerių
Iranas taip pat dažnai minimas analitinėse apžvalgose. Teheranas turi senesnius S‑300PMU2 kompleksus, kurie buvo pristatyti 2016 metais ir patyrė žalą per Izraelio smūgius 2024–2025 metais. Pranešimai apie S‑400 tiekimą Iranui 2025 metais, kaip dabar aiškėja, labiau susiję su bandymais poligonuose, o ne su pilnaverčiais serijiniais pristatymais.
Eksportiniai S‑300PMU2 kompleksai anksčiau buvo parduoti Alžyrui, Azerbaidžanui, Kinijai ir Sirijai, tačiau šiuo metu aktyvus ilgalaikis kontraktas lieka tik su Indija. Analitikų nuomone, raketų 48N6E2 panaudojimas kare prieš Ukrainą rodo, kad Rusija karo poreikius iškelia aukščiau tarptautinių įsipareigojimų partneriams.
Gilus Rusijos gynybos pramonės krizės signalas
Šis atradimas dar kartą paryškina rimtą Rusijos gynybos sektoriaus krizę. Karas reikalauja milžiniškų priešlėktuvinės ir smogiamojo tipo amunicijos kiekių. Dėl to vėluoja eksportiniai kontraktai, silpnėja Maskvos patikimumas kaip ginklų tiekėjos ir mažėja jos įtaka pasaulinėje ginklų rinkoje.
Indijai tai taip pat kelia nemažai rūpesčių – vėluojančios S‑400 pristatymo partijos reiškia potencialius oro gynybos spragas, o įtampa su Pakistanu ir Kinija tokioje situacijoje tampa dar pavojingesnė. Šalis rizikuoja likti be pilnai suformuoto planuoto priešlėktuvinės gynybos skydo.
Dar sudėtingesnė padėtis gali susiklostyti Iranui. Spėjama, kad ataka prieš šią valstybę gali įvykti jau artimiausiu metu, tačiau realių S‑400 pristatymų stoka išryškina ribotas Rusijos galimybes teikti pažangią ginkluotę. Tai rodo, kad Maskva negali iki galo užtikrinti saugumo garantijų net ir artimiausiems partneriams.
Galimos pasekmės Rusijos pozicijai pasaulinėje ginklų rinkoje
Ukrainos ekspertų atskleistas faktas apie eksportinės raketos 48N6E2 panaudojimą fronte gali stipriai pakirsti Rusijos, kaip patikimos ginklų tiekėjos, reputaciją. Šalys, perkančios rusišką ginkluotę, pagrįstai gali nuogąstauti, kad karo ar krizių atveju Rusija pirmiausia tenkins savo armijos poreikius, o ne vykdys ilgamečius kontraktus.
Tai mažina Maskvos patrauklumą ginklų rinkoje, o kartu silpnina ir politinę įtaką šalyse, kurios tradiciškai rėmėsi rusiška technika savo gynybos sistemoms stiprinti.
