Nors šiemet žiema Lietuvoje lepina sniegu, slidinėjimo entuziastai ir toliau traukia į užsienį – į Italijos, Austrijos ar Šveicarijos kalnų kurortus. Tokiose kelionėse automobilis tampa nepakeičiamu pagalbininku, tačiau žiemą jo nuoma užsienyje gali pateikti netikėtumų. Skirtingose šalyse galioja nevienodi reikalavimai žieminei įrangai – nuo žieminių padangų iki sniego grandinių. Neįvertinus šių niuansų, kelionė į kalnus gali tapti gerokai brangesnė, nei planuota.
Planuojantiems žiemą nuomoti automobilį užsienyje patariama iš anksto pasidomėti ne tik orų prognozėmis, bet ir automobiliams privaloma ar rekomenduojama įranga. Kai kuriose šalyse už žiemines padangas ar sniego grandines gali tekti papildomai susimokėti.
Skirtingų šalių reikalavimai: nuo padangų iki grandinių
„Populiariausios tautiečių slidinėjimo kryptys, kur nuomojamasi automobilis, yra Italija, Vokietija ir Prancūzija. Tokiu metu Italijoje ir Prancūzijoje visi automobiliai dažniausiai būna su vasarinėmis padangomis. Norint išsinuomoti automobilį su žieminėmis padangomis, gali tekti mokėti pusantro karto daugiau nei už tokį pat su vasarinėmis. Tautiečiai dažniausiai pasirenka automobilį su vasarinėmis padangomis ir papildomai išsinuomoja sniego grandines, kurios tokiu atveju yra privalomos važiuojant į kalnus“, – pasakoja „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Pasak jo, lietuviams artimesnė situacija yra Vokietijoje, kur žieminės padangos šaltuoju metų laiku yra privalomos. Dėl to atvykus slidinėti į šios šalies kurortus dažniausiai nebereikia papildomai rūpintis padangomis ar grandinėmis – automobiliai jau būna paruošti žiemos sąlygoms.
Vykstant į Lenkiją verta prisiminti, kad šioje šalyje draudžiamos dygliuotos padangos. Važiuojant su tokiomis padangomis galima sulaukti baudos dar net nepasiekus Zakopanės ar kitų kalnų kurortų.
Keliauti žiemą saugiau tik pasiruošus iš anksto
Žiema išbando ne tik vairuotojų pasirengimą kelionėms, bet ir pačius automobilius. Nors bendras gedimų skaičius šaltuoju metų laiku iš esmės neišauga, žema temperatūra greitai atskleidžia silpnesnes transporto priemonių vietas.
„Dažniausia problema žiemą – akumuliatoriai. Automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laikas paprastai siekia apie 4–6 metus, tačiau jo dėvėjimasis labai priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Dažnas važiavimas trumpais atstumais, ypač mieste, neleidžia akumuliatoriui pilnai įsikrauti, todėl jo talpa mažėja greičiau.
Šaltuoju metų laiku šį procesą dar labiau paspartina žema temperatūra – šaltyje akumuliatorius praranda dalį savo galios, o tuo pačiu metu padidėja elektros energijos poreikis dėl šildymo, apšvietimo ir kitų sistemų veikimo. Dėl to net ir dar pakankamai „jaunas“ akumuliatorius žiemą gali nebeatlaikyti apkrovų ir netikėtai sugesti“, – aiškina E. Čiagus.
Prišąlančios detalės ir apkrova važiuoklei
Prie dažnesnių nepatogumų žiemą jis priskiria ir prišąlančias dureles ar kuro užpylimo dangtelius, ypač esant didesnei drėgmei. Didesnę apkrovą patiria ir automobilio važiuoklė.
Pasak eksperto, sniegu paslėptos duobės, kelio nelygumai ir po dugnu besikaupiantis ledas ar sniegas spartina pakabos dėvėjimąsi.
„Po ilgesnių kelionių verta nuplauti ar bent jau pravalyti tarp ratų ir automobilio dugne susikaupusią druską bei sniegą – tai paprastas veiksmas, kuris gali padėti išvengti rimtesnių problemų“, – pataria jis.
Variklio „kaitinimas“: senas įprotis, mažai naudos
Kalbėdamas apie variklio eksploatavimą žiemą, E. Čiagus ragina atsisakyti senų įpročių „kaitinti“ variklį be reikalo.
„Specialaus variklio „šildymo“ taikyti žiemą tikrai nereikia. Užvedus automobilį pakanka palaukti apie 10 sekundžių, kol alyva pasiekia visas variklio dalis, ir tuomet galima saugiai pradėti kelionę. Ilgas variklio laikymas užvedus realios naudos neduoda“, – teigia „Europcar Lietuva“ vadovas.
Langų plovimo skystis: smulkmena, galinti sukelti rūpesčių
Prie dažniausiai pasitaikančių vairuotojų klaidų žiemą pašnekovas priskiria ir netinkamai pasirinktą langų plovimo skystį. Jei žieminis langų plovimo skystis nėra atsparus vyraujančiam šalčiui, jis gali pradėti tirštėti ar užšalti purkštukuose ir žarnelėse. Dėl to nukenčia matomumas ir visos apiplovimo sistemos veikimas.
Be to, skysčiui užšalus ir bandant naudoti apiplovimo sistemą, gali sugesti langų apiplovimo varikliukas arba sudegti jo saugiklis, todėl kelionė gali tapti ne tik nepatogi, bet ir nesaugi.
