Virusai gali tykoti mūsų visur, todėl namuose svarbu reguliariai atlikti drėgną valymą ir laikytis higienos. Naujausi tyrimai parodė, kad skirtingos paviršių savybės ir temperatūra turi didelę įtaką tam, kiek laiko virusai išlieka gyvybingi ir pavojingi.
Neseniai mokslininkai išbandė du gerai ištirtus laboratorinius virusus ant įprastinių medžiagų, siekdami suprasti, kas vyksta, kai viruso dalelės nusėda ant paviršių. Tyrimo rezultatai parodė, kad paviršiaus būklė ir aplinkos sąlygos daro įtaką užsikrėtimo rizikai taip, kaip standartinės valymo taisyklės ne visuomet įvertina.
Tyrime buvo pasirinktos temperatūros, atitinkančios kasdienes sąlygas patalpose ir žmogaus organizme. Vietoje to, kad būtų vertinama, kas ir kaip gali užsikrėsti, dėmesys buvo sutelktas į tai, kas nutinka virusams, kai jie patenka ant įvairių paviršių ir ten kurį laiką išbūna.
Dar 2020 metais mokslininkai tyrė, kiek laiko pandeminis koronavirusas išlieka užkrečiamas ant vario, plastiko, plieno ir kartono. Tokie darbai sukėlė nerimą dėl vadinamųjų fomito užkratų – daiktų ir paviršių, kurie gali pernešti mikroorganizmus per prisilietimą net ir tada, kai artimas kontaktas tarp žmonių atrodo neįmanomas.
Kito tyrimo metu JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nustatė, kad beždžionių raupų virusas ant buitinių daiktų paviršių išliko aktyvus maždaug 15 dienų. Tai paskatino nuogąstavimus dėl netiesioginio užsikrėtimo protrūkių metu.
Virusai, užkrečiantys bakterijas
Norėdami saugiai ir tiksliai valdyti eksperimentų sąlygas, mokslininkai naudojo bakteriofagus – virusus, kurie užkrečia bakterijas, o ne žmones. Tokie virusai plačiai taikomi mokslo tyrimuose, nes jų elgesys gana prognozuojamas ir lengvai pamatuojamas.
Jei skirtingos formos ir gyvavimo ciklo virusams pasireiškia panašus paviršiaus ir temperatūros poveikis, labai tikėtina, kad šie efektai susiję būtent su aplinka, o ne su konkrečia viruso rūšimi. Todėl bakteriofagai yra naudingi įrankiai tiriant fizinius dėsningumus, kuriuos vėliau galima patikrinti ir su žmonių patogenais.
Per kelias valandas buvo stebima, kaip greitai kiekvienas virusas praranda gebėjimą užkrėsti. Šie duomenys parodė išgyvenamumą, o kitas žingsnis buvo patikrinti, ar likusios viruso dalelės vis dar pajėgios daugintis susidūrusios su šviežiomis bakterijomis.
Vanduo ir šiluma naikina virusus
Vario paviršiuje, laikomame 37 laipsnių Celsijaus temperatūroje, abu virusai labai greitai prarado užkrečiamumą. Pavyzdžiui, vieno iš tirtų virusų – phiX174 – pusė aktyvių dalelių išnyko vos per 30 minučių.
Antrasis bandytas virusas, T4, tomis pačiomis sąlygomis išliko dar prasčiau – jo gyvybingumas mažėjo dar sparčiau.
Mokslininkai paaiškino, kad vario reakcijos greitėja kylant temperatūrai, todėl net ir nedideli kambario temperatūros skirtumai gali pakeisti užteršimo išnykimo spartą. Kituose tyrimuose buvo parodyta, kad vario jonai gali ardyti koronaviruso genetinę medžiagą ir išorinę apvalkalą.
Šaltis lėtina virusų nykimą
Esant 3 laipsnių Celsijaus temperatūrai, tos pačios virusų dalelės ant įvairių paviršių išliko gerokai ilgiau, o tam tikromis sąlygomis jų skaičius per kelias valandas beveik nesumažėjo.
Žemesnė temperatūra lėtina cheminius procesus, kurie ardo baltymus ir genetinę medžiagą, todėl mažiau dalelių pasiekia negrįžtamo pažeidimo būseną. Tuo pat metu nerūdijantis plienas ir plastikas, esant 3 laipsnių temperatūrai, išliko gana palankūs virusų išgyvenimui, o tai rodo, kad cheminė reakcija su paviršiumi tampa mažiau reikšminga, kai šiluminė žala vyksta lėčiau.
Apskritai tyrimo rezultatai parodė, kad paviršiaus savybės ir temperatūra daro įtaką ne tik tam, kiek laiko virusai išlieka, bet ir tam, ar jie vis dar pajėgūs užkrėsti. Tai svarbi informacija planuojant valymo, dezinfekcijos ir užsikrėtimo prevencijos priemones.
Mokslininkų teigimu, būsimi tyrimai, apimantys daugiau temperatūrų, skirtingą drėgmę ir žmonių virusus, turėtų padėti tiksliau nustatyti, kokiomis sąlygomis stebimos dėsningos tendencijos, o kur jos išsikraipo.
