Mokslininkai, tiriantys baltųjų banginių (belugų) populiaciją Bristolio įlankoje Aliaskoje, nustatė, kad šie arktiniai banginiai per savo gyvenimą turi daug skirtingų partnerių. Netikėtas atradimas gali paaiškinti, kodėl net ir nedidelė populiacija išlaiko didelę genetinę įvairovę ir atsparumą grėsmėms.
Remiantis žurnale „Frontiers in Marine Science“ paskelbtais duomenimis, tyrėjai išanalizavo 623 belugų DNR mėginius, surinktus bendradarbiaujant su vietiniais medžiotojais, išlaikančiais tradicinį gyvenimo būdą. Genetiniai duomenys parodė, kad tiek patinai, tiek patelės nesilaiko poravimosi modelio, kuris iki šiol buvo laikytas tipiniu banginiams ir kitiems jūriniams žinduoliams.
Ne poligamija, kaip manyta anksčiau
Dėl ryškaus lyčių dimorfizmo – patinai yra gerokai didesni už pateles – mokslininkai manė, kad belugos turi poligininę poravimosi sistemą, kai kelios dominuojančios patinų grupės apvaisina daugumą patelių. Toks modelis dažnai stebimas sausumos gyvūnų ir daugelio jūrinių žinduolių populiacijose.
„Tikėjomės pamatyti scenarijų, kai didžiausi arba agresyviausi patinai turi daugiausia palikuonių“, – aiškino pagrindinis tyrimo autorius, Floridos Atlanto universiteto mokslininkas dr. Gregas O’Corry-Crowe.
Tačiau DNR analizės rezultatai parodė visai kitokią situaciją: nė vienas patinas nedominuoja reprodukcijoje, o sėkmingi poravimaisi yra pasiskirstę tarp daugelio individų.
Belugų „ilgoji strategija“
Mokslininkų teigimu, tokia strategija gali būti susijusi su sudėtingu partnerių paieškos procesu vandenyne ir itin ilga belugų gyvenimo trukme – šie banginiai gali sulaukti net 90 metų. Patinai, anot tyrėjų, „žaidžia ilgąjį žaidimą“ – jie sėkmingai dauginas ne vieną ar du sezonus, o dešimtmečiais.
Patelės taip pat keičia partnerius skirtingais metais. Tai gali būti savotiška „draudimo strategija“, mažinanti riziką susiporuoti su genetiškai silpnu patinu.
Nors Bristolio įlankos belugų populiaciją sudaro tik apie 2000 individų, nustatytas labai žemas giminingo kryžminimosi (inbridingo) lygis. Pasak O’Corry-Crowe, nuolatinė partnerių kaita padeda išsaugoti genetinę įvairovę, o tai ypač svarbu nedidelėms gyvūnų grupėms.
„Kai palikuonys kilę iš daugelio skirtingų tėvų, populiacija tampa atsparesnė ligoms ir aplinkos pokyčiams“, – pabrėžia mokslininkas.
Tyrėjų komanda planuoja tęsti darbus ir pasitelkti dronus, kad galėtų tiesiogiai stebėti belugų poravimosi elgesį natūralioje aplinkoje. Tikslas – geriau suprasti, kaip šie banginiai pritaikė savo reprodukcines strategijas gyvenimui leduose ir nuolat besikeičiančio klimato sąlygomis.
