Vienas iš jamsų rūšių išmoko apgauti paukščius netikromis uogomis. Mokslininkai nustatė, kad nauja jamsų rūšis Dioscorea melanophyma (belytis jamsas), kuri negali sudaryti sėklų, platinamų vėjo, vandens ar gyvūnų, rado itin gudrų būdą išspręsti plitimo problemą.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, parodė, kad šis augalas suformuoja blizgančias juodas svogūnėlius, galinčias išaugti į naują augalą, ir jos itin tiksliai mėgdžioja vietines uogas. Paukščiai praryja šias svogūnėles kaip maistą, o vėliau išplatina kitose vietose.
Toks plitimo būdas, kai augalą išplatina gyvūnai, jį suėdę, vadinamas endozoochorija. Jis labai paplitęs sėklų atžvilgiu. Tačiau šiuo atveju plinta vegetatyvinės dauginimosi dalys – iš esmės augalo „klonai“, ir, anot tyrėjų, kitų tokių apgaulingos vegetatyvinės sklaidos pavyzdžių nežinoma.
Apgaulės patikrinimas
Norėdami patikrinti, ar svogūnėlės paukščiams tikrai atrodo kaip uogos, mokslininkai palygino jamsų svogūnėlių ir vietinių gervuogių dydį bei spalvą, taikydami spektroskopijos metodus. Vėliau jie pasitelkė paukščių regos modeliavimą, kuris leidžia įvertinti, kaip paukščiai suvokia spalvas ir kontrastą. Rezultatas buvo akivaizdus – paukščių akimis žiūrint, svogūnėlės beveik nesiskiria nuo tikrų uogų.
Šiuos duomenis patvirtino ir lauko stebėjimai. 2019–2025 metais Kinijoje ir Nepale atliktų tyrimų metu tris metus buvo fiksuojama, kaip paukščiai sąveikauja su svogūnėlėmis. Iš viso užregistruoti 22 paukščių rūšių atvejai, kai jos minta šiomis „uogomis“.
Sėkmingas laiko parinkimas
Tyrimas taip pat rodo, kad mimikrija geriausiai veikia tam tikru metų laiku. Kai tikrų vaisių gausu, paukščiai gali būti išrankesni. Tačiau kai vaisių trūksta, jie linkę labiau rizikuoti ir suėsti kažką, kas tik atrodo tinkama.
„Maitinimasis turėjo ryškų sezoniškumą: 82,35 % atvejų fiksuota spalį ir vasarį, kai uogų yra mažai. Tai atitinka mimikrijos „pakaitalo“ efektą“, – rašo autoriai.
Sėkmės patikrinimas
Apgaulė naudinga tik tada, jei ji lemia sėkmingą plitimą. Tyrime nustatyta, kad svogūnėlės išgyvena perėjusios per paukščių virškinamąjį traktą ir išlieka gyvybingos.
Mokslininkai taip pat patikrino jų daigumą ir gyvybingumą po išplitimo ir nustatė, kad svogūnėlės gali toliau sėkmingai augti. Be to, buvo įvertinta, kokiais atstumais jos gali būti išnešiotos. Vidutinis plitimo atstumas siekia apie 230 metrų, o maždaug 6 % atvejų jis viršija 500 metrų.
