Seime įregistruota ir svarstoma iniciatyva nustatyti privalomą 300 metrų atstumo ribą nuo gyvenamųjų, visuomeninės paskirties pastatų ir kitų objektų visiems projektuojamiems karjerams bei esamų karjerų plėtrai, be jokio individualaus vertinimo. Lietuvos karjerų asociacija atkreipia dėmesį, kad įgyvendinus šią Seimo narių grupės parengtą Žemės gelmių įstatymo pataisą, ilgainiui neigiamas pasekmes pajustų didelė dalis visuomenės, nes būtų prarasta reikšminga vietinė žaliava.
Lietuvos karjerų asociacijos prezidentė Tatjana Kuzavinienė pabrėžia, kad karjeruose išgaunamos nerūdinės medžiagos yra kritinė žaliava infrastruktūros objektų statyboms.
„Vietinių žaliavų gavyba mažina poreikį importuoti medžiagas iš užsienio arba atvežti jas į naudojimo vietas iš tolimesnių karjerų, taip mažinant transporto sukeliamą CO2 pėdsaką. Transportavimo kaštai sudaro didžiulę statybinių medžiagų kainos dalį. Importas reiškia brangesnius kelius, brangesnius būstus ir didesnius mokesčius už infrastruktūrą. Išgaunant vietines medžiagas, pinigai lieka šalies viduje“, – sako T. Kuzavinienė.
Kas siūlo įstatymo pakeitimus?
Žemės gelmių įstatymo papildymo projektą, kuriuo siekiama apriboti karjerų kasybos sklypus, įregistravo valdančiosios LSDP frakcijos nariai Audrius Radvilavičius, Alvydas Mockus, Kęstutis Vilkauskas ir opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas.
Pasak Lietuvos karjerų asociacijos, naujoji Seimo narių iniciatyva šiuo metu detaliai išžvalgytų ir galimų iškasti išteklių kiekį sumažintų 18 proc., tai yra daugiau nei 500 mln. kubinių metrų.
Remiantis galiojančiais mokesčių tarifais ir vartotojų kainų indeksu, įvedus apribojimus, vien tik dėl prarandamo mokesčio už žemės gelmes šio žaliavų kiekio dabartinė piniginė vertė sudarytų apie 660 mln. eurų, o reali vertė būtų gerokai didesnė.
Valstybės įmonė „Kelių priežiūra“, kurios pagrindinė veikla – valstybinių kelių priežiūra, galėtų prarasti ketvirtadalį (24 proc.) šiuo metu potencialiai prieinamų išteklių.
Mokesčių struktūra rodo platesnį poveikį
T. Kuzavinienė pažymi, kad vien asociacijai priklausančios įmonės, užimančios vidutiniškai 45 proc. kalnakasybos rinkos dalies, per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai per metus papildė biudžetą: apie 4,8 mln. eurų mokesčiu už naudingąsias iškasenas, apie 121 mln. eurų per metus darbo jėgos mokesčiais, apie 49 mln. eurų per metus kitais mokesčiais.
„Šie skaičiai rodo, kad mokestis už naudingąsias iškasenas vidutiniškai sudaro tik apie 3 proc. visų su veikla susijusių mokesčių. Ilgalaikėje perspektyvoje praradimai gali būti dar didesni, nes kiekvienais metais mokesčiai už išteklius yra indeksuojami“, – pastebi asociacijos prezidentė.
Poveikis statybų kainoms ir visai ekonomikai
Pasak T. Kuzavinienės, Seimo narių iniciatyva be pagrįsto poreikio patraukti karjerus 300 metrų atstumu nuo projekte išvardytų objektų būtų naudinga tik siaurai visuomenės grupei, tačiau problemų dėl šio sprendimo patirtų visa šalies ekonomika.
„Tiesiogiai brangtų medžiagos – asfaltbetonis, betonas, cementas ir kitos, kurios yra pagrindinės visų konstrukcijų (pastatų pamatų, sienų, grindų, tiltų, kelių) sudedamosios dalys. Iš esmės pabrangtų visi statybos, remonto ir infrastruktūros objektai. Netiesioginis, tačiau akivaizdus poveikis – būsto kainų augimas, remonto paslaugų brangimas, lėtesnė nekilnojamojo turto rinkos plėtra. Padidėjusi statybų savikaina ilgainiui gali paveikti ir nuomos kainas“, – teigia ji.
Grandininė reakcija: nuo žaliavų iki gynybos projektų
„Karjeruose kasamų išteklių praradimas veiks kaip grandininė reakcija: iš pradžių kils medžiagų kainos, vėliau bus veikiama statybų ir nekilnojamojo turto rinka, o galiausiai tai atsilieps daugumai gyventojų.
Bus paveiktos ir šalies gynybos bei saugumo stiprinimo infrastruktūriniai projektai, poligonų infrastruktūros ir statinių kainos. Statybos vyks lėčiau, nes reikės atsivežti medžiagas iš kitų šalių. Paradoksalu, kad valstybė vienu metu siekia kuo greičiau statyti infrastruktūrą gynybos reikmėms, tačiau kartu atsiranda iniciatyvos apsunkinti medžiagų šiems objektams gavybą“, – pabrėžia T. Kuzavinienė.
