Paukėdės beždžionės pasižymi sudėtinga socialine struktūra ir maisto miške neieško atsitiktinai. Naujas tyrimas atskleidė, kad šie primatai tarpusavyje dalijasi savotiška „insiderine informacija“ apie geriausius vaismedžius, nuolat keisdami savo pogrupių sudėtį. Tokia dinamika leidžia efektyviai perduoti žinias apie maisto šaltinius visoje grupėje.
Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale npj Complexity, yra Heriot-Watt universiteto, Edinburgo universiteto ir Meksikos nacionalinio autonominio universiteto mokslininkų bendradarbiavimo rezultatas. Jis paremtas septynerius metus trukusiais lauko stebėjimais Jukatano pusiasalyje.
Surinkti duomenys leido išsamiai ištirti vieną svarbiausių Žofrua paukėdžių beždžionių elgesio ypatybių. Grupės nariai reguliariai išsiskirsto į mažesnius pogrupius, kurie vėliau vėl susiburia vis kitomis kombinacijomis. Tie patys individai dažnai daugiau niekada nebeieško maisto kartu.
Edinburgo universiteto ekologas Metju Silkas pabrėžia, kad toks elgesys nėra atsitiktinis. Jo teigimu, tai veiksminga informacijos mainų sistema, leidžianti dalytis žiniomis apie tai, kur miške auga derlingiausi vaismedžiai.
Mokslininkai sekė atskirų beždžionių judėjimą ir sudarė vadinamuosius pagrindinių arealų žemėlapius – miško plotus, kuriuos kiekvienas individas pažįsta geriausiai. Kai kurios teritorijos buvo žinomos daugeliui beždžionių, tarsi populiarus restoranas mieste, o kitos – tik vienam ar dviem individams, lyg paslėptas, tik išrinktiesiems žinomas perlas.
Dalinis šių arealų persidengimas leidžia beždžionėms reguliariai susitikti, pasidalinti sukaupta patirtimi ir kartu toliau tyrinėti skirtingas miško dalis. Tokiu būdu visa grupė įgyja gerokai platesnį ir tikslesnį supratimą apie aplinką, nei galėtų turėti bet kuris pavienis individas.
Meksikos nacionalinio autonominio universiteto profesoriaus Gabrielio Ramoso-Fernandeso teigimu, tokia „takioji“ socialinė struktūra tiesiogiai didina maisto paieškų sėkmę. Paskirstytas aplinkos tyrinėjimas ir vėlesni žinių mainai leidžia grupei kolektyviai pažinti mišką itin efektyviai.
Mokslininkai šį elgesį įvardija kaip ryškų kolektyvinio intelekto gamtoje pavyzdį, rodantį, kad sudėtingos informacijos mainų sistemos egzistuoja ne tik žmonių visuomenėse, bet ir lau
