Kuriai mėsai, ypač vištienai, dažnai klijuojama „cheminių priedų“ etiketė – žmonės neretai įsitikinę, kad paukščiai šeriami hormonais, steroidais ar nuolat laikomi ant antibiotikų. Dėl šių baimių dalis vartotojų visiškai atsisako paukštienos arba renkasi ją labai atsargiai. Vis dėlto daugelis šių įsitikinimų kilo iš senų praktikų, pavienių skandalų ar ne iki galo suprastos informacijos.
Šiuolaikinė paukštininkystė stipriai pasikeitė: griežtėja teisės aktai, kontrolės sistemos, gerėja pašarų sudėtis ir auginimo technologijos. Todėl norint sąmoningai rinktis produktus, verta atsiremti ne į gandus, o į ekspertų paaiškinimus, kaip iš tikrųjų auginamos vištos ir kas šiandien leidžiama bei draudžiama jų auginime.
Vištiena jau daugelį metų kelia diskusijų tarp vartotojų. Kai kurie žmonės sąmoningai atsisako šios mėsos, nes baiminasi, kad joje gali būti augimo hormonų, steroidų ar antibiotikų likučių. Tokios abejonės suprantamos, ypač turint omenyje didžiulį paukštienos kiekį rinkoje ir spartų paukščių augimą. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nemaža dalis šių baimių yra paremta mitais ir pasenusiais įsitikinimais.
Ar vištienoje yra antibiotikų?
Varmijos ir Mozūrų universiteto Olštine profesorius Kšyštofas Kozlovskis aiškina, kad dauguma populiarių baimių dėl vištienos sudėties remiasi mitais ir pasenusia informacija. Šiandieninis intensyvus paukščių augimas nėra pasiekiamas „cheminių kokteilių“ pagalba, o yra ilgametės kryptingos selekcijos ir tinkamai subalansuoto lesalo rezultatas.
Pasak specialisto, šiuolaikinės veislės turi genetiškai didelį natūralų augimo potencialą. Kai paukščiams sudaromos tinkamos laikymo sąlygos ir jie gauna visavertį lesalą, šis augimo potencialas atsiskleidžia be papildomų augimą skatinančių medžiagų.
Pagrindą paukščių racionui sudaro grūdiniai pašarai – kviečiai, tritikaliai, kukurūzai, taip pat sojų ir rapsų išspaudos. Be to, dedami vitaminai, mineralai ir būtinosios aminorūgštys. Kokybiškas, subalansuotas pašaras leidžia paukščiui augti greitai ir sveikai, nepasitelkiant draudžiamų ar pavojingų medžiagų.
Profesorius pabrėžia, kad profilaktinis, t. y. „dėl visa ko“ skiriamas antibiotikų naudojimas šiuolaikinėje paukštininkystėje nebėra taikomas. Tokia praktika liko praeityje. Antibiotikai gali būti naudojami tik tuo atveju, jei paukščiai suserga, ir tik prižiūrint veterinarijos gydytojams.
Be to, taikomi vadinamieji išlaukos laikotarpiai: jei paukščiams skiriami vaistai, jie negali būti skerdžiami tol, kol veikliosios medžiagos nėra visiškai pašalintos iš organizmo. Tai reiškia, kad į rinką tiekiama mėsa neturėtų turėti pavojingų antibiotikų likučių, o to kontrolę užtikrina teisės aktai ir laboratoriniai patikrinimai.
Mistifikuoti hormonai ir steroidai
Atskira ir itin gaji mitų grupė – tai pasakojimai apie augimo hormonus ir steroidus vištienoje. Profesorius Kozlovskis šias kalbas vertina kaip visiškai nepagrįstas. Pasak jo, paukštininkystėje nei hormonai, nei steroidai niekada nebuvo naudojami, nes tai yra ekonomiškai nenaudinga ir griežtai draudžiama teisės aktais.
Hormoninių ar steroidinių preparatų naudojimas ne tik neatitiktų gyvūnų gerovės ir maisto saugos reikalavimų, bet ir smarkiai pabrangintų produkciją. Šiuolaikinė paukštininkystė paremta visai kitokiu principu: genetiniu atrankos darbu, kokybiškais pašarais ir optimaliomis auginimo sąlygomis, o ne draudžiamų medžiagų naudojimu.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad vištiena yra visavertis, maistingas ir saugus produktas, jei ji gaunama iš patikimų ūkių, laikomasi maisto saugos reikalavimų ir mėsa tinkamai paruošiama namuose. Tačiau net ir gerai išsilavinę žmonės – gydytojai, mokslininkai ar nuomonės formuotojai – kartais patys nesąmoningai kartoja mitus, taip tik dar labiau juos įtvirtindami visuomenėje.
Subalansuotos mitybos kontekste vištiena gali būti kasdienio raciono dalis. Svarbu, kad mityba būtų įvairi ir saikinga, o baltymų šaltiniai – keičiami ir derinami tarpusavyje.
Kaip tinkamai paruošti vištieną namuose?
Net ir saugiai užauginta mėsa gali kelti pavojų sveikatai, jei ji netinkamai ruošiama namuose. Vištienos saugumas priklauso ne tik nuo auginimo sąlygų, bet ir nuo jos laikymo, atšildymo ir terminio apdorojimo.
Ruošiant vištieną svarbu: šaldytą mėsą atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje, naudoti atskirą pjaustymo lentelę žaliai mėsai, kad būtų išvengta kryžminės taršos su kitais produktais, kepti ar virti vištieną iki pilno iškepimo – mėsa turi būti vientisos spalvos, be rausvų vietų, o mėsos sultys – skaidrios, nepalikti paruoštų patiekalų kambario temperatūroje ilgam, o atvėsintą maistą laikyti šaldytuve.
Laikantis šių taisyklių, galima išlaikyti aukštą vištienos maistinę vertę ir kartu sumažinti galimų žarnyno infekcijų riziką. Ekspertai sutaria, kad šiuolaikiniai paukščių auginimo metodai, griežti kontrolės standartai ir atsakingas vartotojo elgesys namuose leidžia vištieną laikyti saugiu ir prieinamu maisto produktu, jei tik ji perkama iš patikimų gamintojų.
