Draudimo bendrovės ERGO Žalų departamento vadovas Gytis Matiukas pasakoja, kad šiemet jau fiksuotas vienas draudžiamasis įvykis, kai nuo pastato stogo nukritęs varveklis apgadino automobilį. Lauko temperatūrai svyruojant apie nulį ir susikaupusiam sniegui tirpstant, panašių įvykių rizika gerokai išauga. Be to, tirpstanti susigulėjusio sniego masė tampa sunkesnė, todėl gali kelti grėsmę įvairių konstrukcijų – statinių stogų, pavėsinių, šiltnamių, lietvamzdžių – stabilumui.
„Šiemet fiksavome ne vieną gausaus sniego ir šalčių sukeltą žalą, tačiau staigus atlydis taip pat gali padaryti daug nuostolių. Tie, kurie dar to nepadarė, turėtų nusikasti sniegą nuo stogų, atvirų balkonų ir kitų konstrukcijų – sunkesnis tirpstantis sniegas ar papildomas svoris dėl šlapdribos gali lemti didesnį slėgį, nuo kurio stogai ir kiti paviršiai gali įlūžti. Sniegą reikėtų šalinti reguliariai, nelaukiant, kol jo susikaups itin daug“, – sako G. Matiukas.
Anot jo, sniego kastuvų dar tikrai nereikėtų slėpti į sandėliukus – prognozuojamos sąlygos, kai sniegas gali ir kristi, ir tirpti, ir vėl šalti. Todėl būtina būti pasiruošus įvairioms situacijoms.
Jau patirti nuostoliai – didesni nei pernai
G. Matiukas teigia, kad šiemet su sniegu ir šalčiais susijusių draudžiamųjų įvykių metu draudimo bendrovės klientai jau patyrė daugiau kaip 20 tūkst. eurų nuostolių. Vidutinė žala siekė 780 eurų ir buvo apie 15 proc. didesnė nei pernai sausio–vasario mėnesiais.
Fiksuoti atvejai, kai didelė sniego masė sulaužė gyventojų šiltnamį, sugadino lietvamzdžius, o šalčiai pažeidė namų lauko duris. Nuostolių patirta ir dėl chuliganiškų veiksmų – registruotas atvejis, kai mesta sniego gniūžtė išdaužė stiklinį durų paketą.
Pernai žiema nebuvo tokia atšiauri, tačiau nepagailėjo stipraus vėjo ir audrų. Didelė dalis turto draudimo žalų tuomet buvo susijusios būtent su vėju ir audromis, o gyventojams kompensuotos dešimtys tūkstančių eurų nuostolių.
Kas atsako už nukritusius varveklius ir sniegą?
Pasak G. Matiuko, atlydis kelia pavojų ne tik gyventojų turtui, bet ir aplinkiniams. Nuo stogų krentantys tirpstančio sniego gniutulai ir varvekliai gali sukelti rimtas nelaimes ar apgadinti šalia pastatų stovinčius automobilius ir kitą turtą. Todėl į šias rizikas būtina žiūrėti atsakingai.
Teisės firmos „Sorainen“ nekilnojamojo turto ir statybų teisės ekspertas Simonas Šlitas primena, kad už nukritusių varveklių, ledo ar sniego padarytus nuostolius atsako už pastato priežiūrą atsakingi asmenys. Daugiabučiuose tai dažniausiai yra namus administruojančios įmonės arba gyventojų bendrijos. Už komercinių pastatų priežiūrą paprastai atsakingi jų savininkai ar nuomininkai.
„Asmenys, patyrę nuostolių ar sveikatos sužalojimų dėl nuo stogų krentančių varveklių ar sniego, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Turintiems draudimą žalą atlygina draudimo bendrovės, o šios vėliau regresu siekia atgauti sumokėtas sumas iš pastato administratoriaus ar savininko. Už netinkamą pastato priežiūrą taip pat gali būti skiriamos baudos. Juridiniams asmenims jos gali siekti iki 3000 eurų, o įmonių vadovams ar atsakingiems darbuotojams – iki 300 eurų. Todėl svarbu kuo skubiau pašalinti susiformavusius varveklius ir kitas akivaizdžias grėsmes, pavojingas vietas atitverti, pakabinti įspėjamuosius ženklus“, – pažymi S. Šlitas.
Saugumo patarimai pėstiesiems ir vairuotojams
G. Matiukas pataria atsargesniems būti ir pėstiesiems – nepamiršti pakelti galvos ir įvertinti, ar ant pastatų kraštų nekaba pavojingai atrodantys varvekliai, stengtis eiti atokiau nuo pastatų. Vairuotojams patariama nestatyti automobilių ten, kur yra sniego ar ledo kritimo rizika.
Artimiausiomis dienomis taip pat vertėtų saugotis plikledžio – jis gali susidaryti tiek ant šaligatvių, tiek ant kelio dangos, todėl būtinas didesnis atsargumas tiek einant, tiek vairuojant.
