Žmogaus tuštinimosi dažnumas, kaip rodo naujausi tyrimai, gali būti netikėtai susijęs su vienu konkrečiu vitaminu.
Genetinis žarnyno motorikos – maisto slinkimo per virškinamąjį traktą greičio – tyrimas atskleidė kelias genų variacijas, susijusias su vitamino B1, dar vadinamo tiamino, apykaita.
Tyrimo rezultatai parodė iki šiol neįvertintą šio mikroelemento vaidmenį – jis gali būti svarbus veiksnys, reguliuojantis tuštinimosi dažnį.
Jei tai pasitvirtins tolesniuose tyrimuose, vitamino B1 papildai arba tiamino gausi mityba teoriškai galėtų padėti esant žarnyno veiklos sutrikimams, tokiems kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.
„Žarnyno motorikos sutrikimai yra dirgliosios žarnos sindromo, vidurių užkietėjimo ir kitų dažnų žarnyno judrumo sutrikimų esmė,“ aiškina genetikas Mauro D’Amato iš Baskų tyrimų ir technologijų aljanso Ispanijoje.
„Tačiau pagrindinius biologinius mechanizmus nustatyti labai sunku. Šie genetiniai rezultatai išryškina konkrečius kelius, ypač vitaminą B1, kaip kryptis tolimesniems tyrimams – laboratoriniams eksperimentams ir kruopščiai suplanuotiems klinikiniams tyrimams.“
Vitaminas B1, kurio gausu neskaldytuose grūduose, mėsoje, žuvyje ir ankštiniuose augaluose, yra gyvybiškai svarbi maistinė medžiaga, atliekanti įvairias funkcijas žmogaus organizme. Viena iš jų – padėti organizmui paversti maistą energija. Mokslininkai vis dar atranda naujų šio vitamino vaidmenų.
Jo funkcija žarnyne ir žarnyno mikrobiomo veikloje tik dabar pradedama geriau suprasti.
Įdomu tai, kad D’Amato ir jo kolegos iš pradžių visai neketino tirti tiamino. Jie analizavo daugiau nei 260 000 žmonių iš Europos ir Rytų Azijos populiacijų genetinius duomenis, ieškodami genų, susijusių su žarnyno motorika.
Genetikas Cristian Diaz-Muñoz iš to paties tyrimų aljanso sako, kad jų aptikti genetiniai žymenys buvo tarsi kelio ženklai, nukreipiantys į netikėtas „vietas“ organizme.
„Genetinius duomenis panaudojome tarsi žemėlapiui sudaryti – biologiniams keliams, kurie nustato žarnyno veiklos tempą,“ aiškina jis. „Aiškiausiai išsiskyrė tai, kaip stipriai duomenys rodė į vitamino B1 apykaitą, šalia jau seniau žinomų mechanizmų, tokių kaip tulžies rūgštys ir nerviniai signalai.“
Tyrėjų komandai pavyko nustatyti dvi priežastines genų variacijas, turinčias įtakos genų raiškai, susijusiai su tiamino aktyvacija ir pernaša organizme.
Vėlesnėje analizėje, kurioje dalyvavo 98 449 Jungtinės Karalystės biobanko dalyviai, buvo nustatyta stipri sąsaja tarp su maistu gaunamo vitamino B1 kiekio ir tuštinimosi dažnumo.
Vis dėlto asmenims, turintiems abi minėtas genų variacijas, šis ryšys buvo reikšmingai pakitęs – tai rodo, kad genetika gali lemti, kaip stipriai vitamino B1 apykaita veikia žarnyno motoriką.
Tyrimo išvados leidžia manyti, kad vitamino B1 apykaita prisideda prie tuštinimosi dažnio ir žarnyno judrumo reguliavimo.
Kiti pastarųjų metų tyrimai parodė, kad vitamino B1 papildai gali būti veiksmingi gydant žarnyno uždegimą. 2020 m. atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas parodė, jog 20 dienų vartojamos didelės vitamino B1 dozės palengvino lėtinio nuovargio simptomus pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Pasak naujausio darbo autorių, ateities tyrimai galėtų nagrinėti, ar tikslingos mitybos intervencijos, pavyzdžiui, tiamino papildų vartojimas, gali padėti sumažinti žarnyno motorikos sutrikimus ir dirgliosios žarnos sindromo simptomus genetiškai jautriems asmenims. Tai galėtų tapti pagrindu asmeniškai pritaikytam šių sutrikimų gydymui.
