Pastaraisiais metais pasaulio žiniasklaidoje daug dėmesio sulaukia virusai, turintys pandeminį potencialą – tokie kaip nipah virusas, taip pat naujos gripo ir COVID‑19 bangos. Tuo metu tyliai, be didelio viešojo susidomėjimo, plečiasi kita, ne mažiau pavojinga grėsmė, susijusi ne su virusais, o su bakterijomis.
Ši „tylioji pandemija“ – tai didėjantis mikroorganizmų atsparumas antibiotikams. Dėl jos palaipsniui mažėja vienos svarbiausių šiuolaikinės medicinos priemonių veiksmingumas.
Vien Europos Sąjungoje kasmet dėl bakterinių infekcijų, kurias sukelia vaistams atsparios bakterijos, miršta apie 30–33 tūkst. žmonių. Pasauliniu mastu, pasak Ročesterio technologijos instituto (JAV) biochemijos profesoriaus André O. Hudsono, šis reiškinys prisideda prie beveik 5 mln. mirčių kasmet.
Antibiotikams atsparios bakterijos – tai auganti globali grėsmė, galinti sukelti dramatiškų padarinių, jei nebus pakeistas požiūris į antibiotikų vartojimą. Ar tokia katastrofa neišvengiama? Ką šiuo metu sako naujausi moksliniai duomenys?
Antibiotikams atsparių bakterijų pasekmės: dar ne viskas prarasta
Bakterijos natūralios evoliucijos metu gali keistis taip, kad vaistai, skirti joms sunaikinti, tampa vis mažiau veiksmingi. Tačiau dažnas ir neretai nepagrįstas antibiotikų vartojimas medicinoje bei žemės ūkyje šį procesą gerokai paspartina.
Didėjantis bakterijų atsparumas apsunkina infekcijų gydymą, o tai reiškia, kad net įprastos, rutininės medicininės procedūros tampa rizikingesnės.
„Įsivaizduokite, kad atvykstate į ligoninę dėl bakterinio ausų uždegimo ir gydytojas jums sako: ‘Mes jau nebeturime pasirinkimo’. Tai skamba dramatiškai, bet antibiotikų atsparumas priartina šį scenarijų prie realybės vis didesniam žmonių skaičiui“, – pabrėžia prof. André O. Hudsonas.
Jo teigimu, mokslininkai jau seniai kelia aliarmą, kad būtina keisti situaciją. „Kaip mikrobiologas ir biochemikas, tiriantis antimikrobinį atsparumą, matau keturias pagrindines kryptis, kurios per artimiausią dešimtmetį nulems, kaip visuomenė kovos su bakterijų atsparumu antibiotikams“, – aiškina mokslininkas.
Anot jo, keturi svarbiausi veiklos keliai, galintys pakeisti kovą su antibiotikams atspariomis bakterijomis, yra: spartesnė diagnostika, nauji gydymo metodai, platesnis problemos suvokimas ir geresnis naujų vaistų prieinamumas.
Kaip teisingai parinkti antibiotiką? Nauji metodai ir požiūrio kaita
Naujieji išryškėjantys trendai susiję su pažangiomis technologijomis. Tokios priemonės kaip mikrofluidika, genomo sekoskaita ar dirbtinis intelektas leidžia nustatyti infekciją sukeliančias bakterijas per kelias valandas, o ne per kelias dienas.
Dėl to gydytojai vis dažniau gali parinkti tikslinį, konkrečiai bakterijai pritaikytą antibiotiką, o ne plačiai veikiantį vaistą, kuris neretai prisideda prie atsparumo formavimosi.
Kartu atsiranda ir naujų gydymo kelių – pavyzdžiui, mikrobiomą veikiančios terapijos ar fagoterapija, kai bakterinės infekcijos, ypač atsparios vaistams, gydomos specialiais virusais – bakteriofagais.
Prof. Hudsonas pabrėžia ir būtinybę keisti požiūrį į problemą: tai ne vien medicinos, bet ir ekologijos, žemės ūkio bei socialinė problema. Todėl reikalingos naujos gairės, jungiančios mikrobiologiją, ekologiją, žemės ūkį ir visuomenės sveikatą.
Ne mažiau svarbi ir politika bei finansavimas. Naujiems antibiotikams kurti reikalingos aiškios priemonės, kurios skatintų farmacijos įmones ir mokslininkus investuoti į šią sritį, nesukeliant jiems didelės finansinės rizikos.
Pasak eksperto, ateitis nėra iš anksto nulemta. Šiuo metu intensyviai kuriami spartesni diagnostiniai testai, naujos terapijos, ekosisteminės strategijos ir politinės reformos. Lemiamas klausimas išlieka vienas: ar žmonija spės įdiegti šias inovacijas pakankamai greitai, kad sustabdytų „tyliąją pandemiją“, kol antibiotikų atsparumas dar netapo negrįžtamas?
