Levanda – viena mėgstamiausių kvapiųjų augalų, kuri vis dažniau puošia ir Lietuvos gėlynus. Nors ši puskrūmė nėra labai lepi, gausiam ir ilgam žydėjimui jai vis dėlto reikia tinkamų sąlygų ir saikingo tręšimo. Žemiau rasite patarimus, kada pradėti tręšti levandas ir kokias netikėtas, buityje randamas trąšas galima panaudoti, kad augalai žydėtų ypač vešliai.
Levanda, kurios kvapnūs, žavingi žiedai primena Provansą, puikiai prigijo ir mūsų soduose. Šis puskrūmis nėra ypač reiklus, tačiau turi gana specifinių poreikių. Norint, kad levanda ilgai ir gausiai žydėtų, svarbu juos pažinti ir tinkamai patenkinti.
Levandos nereikalauja itin derlingo dirvožemio, kad apsipiltų žiedais. Joms pakanka vidutiniškai derlingos, laidžios, šarminės dirvos. Kad augalas gautų pakankamai kalcio ir kitų sveikam augimui būtinų medžiagų, levandą verta tręšti saikingai, ypač saugantis pertręšimo, kuris šiam augalui yra pavojingas.
Kada tiksliai pradėti tręšti levandas? Pirmą kartą levandas rekomenduojama patręšti ankstyvą pavasarį, kai augalas pradeda busti, o didžiausi šalčiai jau atslūgę. Tinkamiausias metas dažniausiai būna kovas arba balandis. Tada, panaudojus pirmąsias švelnias trąšas, levandai galima suteikti gerą startą, pasiruošimą vešliam augimui ir gausiam žydėjimui.
Vertinga pastaba: Natūralias levandų trąšas galima naudoti ir vėliau – kas mėnesį, prieš žydėjimą ir jo metu (nuo gegužės iki liepos). Nedidele trąšų doze verta patręšti ir po genėjimo vasaros antroje pusėje, kad levanda paskatintų pakartotinį žydėjimą.
6 netikėti levandų trąšų šaltiniai
Levandų tręšimui netinka universalios ar azoto turinčios trąšos – jos per stiprios ir netinkamos sudėties šiam augalui. Taip pat nereikėtų naudoti rūgštinančių trąšų, skirtų viržiams, rododendrams ar magnolijoms. Jei nuspręsite naudoti pirktines mineralines trąšas, rinkitės tas, kurios specialiai skirtos levandoms, ir visada vadovaukitės ant pakuotės pateiktomis normomis.
Vis dėlto pirktinės trąšos – nemaža ir dažnai visai nebūtina išlaida. Levandas galima sėkmingai maitinti ir paprastomis, namuose randamomis priemonėmis. Štai 6 dažniausiai rekomenduojami netikėti trąšų šaltiniai:
Kiaušinių lukštai – išdžiovinkite ir susmulkinkite, tuomet saują paberkite aplink krūmelį. Taip levandai suteiksite kalcio ir padėsite pakelti dirvos pH;
Žemės riešutų (fistashų) kevalai – sumalkite juos trintuvu arba kavamale. Gauta miltelių mase lengvai paberkite dirvą aplink levandą; tai pagerins drenažą ir papildys dirvą naudingomis medžiagomis.
Medžio pelenai – levandai tai bus kalcio, fosforo, kalio, magnio ir daugelio kitų makro- bei mikroelementų šaltinis. Rekomenduojama norma – ne daugiau kaip 50 g pelenų vienam kvadratiniam metrui lysvės.
Bulvių lupenos – jos gausios kalio ir magnio. Kad lupenas panaudotumėte tręšimui, geriausia jas išdžiovinti (pavyzdžiui, orkaitėje) ir susmulkinti kavamale. Tada paberkite aplink levandą, tačiau atokiau nuo bulvinių (pomidorų, paprikų ir pan.) augalų, kad neplatintumėte bendrų šiai šeimai ligų.
Vanduo po ryžių virimo – jis turi būti atvėsęs ir be druskos. Sumaišykite su paprastu vandeniu santykiu 1:1 ir saikingai palaistykite levandas, kad jų neperlaistytumėte. Ryžiuose esanti krakmolo liekana, B grupės vitaminai, fosforas, kalis, geležis ir magnis suteiks augalams papildomų jėgų žydėjimui.
Banano žievelės – tikra kalio ir fosforo „kasykla“, ypač naudinga levandų žydėjimui. Kaip ir bulvių lupenas, žieveles geriausia išdžiovinti, sumalti ir paberti ant dirvos aplink augalą.
Naudojant namines trąšas, svarbiausia – saikas ir įvairovė. Verčiau kaitalioti skirtingas priemones, nei nuolat naudoti tik vieną: taip išvengsite maisto medžiagų disbalanso dirvoje ir užtikrinsite levandų sveikatą bei gausų žydėjimą.
