Vis labiau plintanti pasaulinė tendencija riboti socialinių tinklų prieinamumą vaikams ir paaugliams įgauna pagreitį. Prancūzijoje, pasekus Danijos pavyzdžiu, pritarta socialinių tinklų draudimui vaikams iki 15 metų. Šiai iniciatyvai jau pritarė prezidentas Emanuelis Makronas, apie tai pranešė BBC.
Pirmadienį žemesnieji parlamento rūmai suderino pagrindines teisės akto nuostatas ir balsavo už jį – 116 balsų „už“, 23 – „prieš“. Dabar įstatymo projektas bus perduotas svarstyti Senatui.
Jei Senatas pritars, jaunesni nei 15 metų paaugliai negalės naudotis tokiomis platformomis kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „X“ ir „Snapchat“. Mažiau pavojingomis pripažintose platformose prieiga bus galima tik gavus tėvų sutikimą.
Atskira nuostata taip pat siūloma uždrausti mobiliųjų įrenginių naudojimą vyresniosiose mokyklose – pradinėse ir pagrindinėse mokyklose toks draudimas jau galioja.
Prancūzijos valdžia aiškina šią iniciatyvą vis gausėjančiais įrodymais apie neigiamą internetinio turinio poveikį vaikų psichinei sveikatai, nepaisant to, kad technologijų korporacijos deklaruoja esą naudojančios apsaugos mechanizmus. Įstatymo projekto autoriai tikisi, kad jis įsigalios jau nuo rugsėjo 1 dienos.
Ankstesnis bandymas įvesti panašų draudimą 2023 metais žlugo po teismų sprendimų, kuriuose nurodyta, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos teisei. Dėl šios priežasties dabartinė įstatymo redakcija laikoma gerokai labiau išgryninta ir suderinta.
Australija tapo pirmąja pasaulio šalimi, įteisinusia tokius apribojimus nacionaliniu mastu. 2025 metų gruodį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais. Šio reikalavimo pažeidimas socialinių tinklų platformoms gali užtraukti iki 50 mln. JAV dolerių siekiančias baudas.
Anksčiau buvo skelbta, kad 2026 metų pradžioje socialinius tinklus netikėtai užliejo nostalgijos banga – vartotojai masiškai ėmė dalytis senomis nuotraukomis, vaizdo įrašais ir vizualiniais efektais, kurie buvo populiarūs 2016 metais.
Tuo pat metu Z karta vis dažniau atsisako muzikos transliavimo paslaugų, tokių kaip „Spotify“, ir grįžta prie senųjų MP3 grotuvų. Šie įrenginiai vertinami dėl to, kad juose nėra įkyrių reklamų ir užtikrinamas pastovus garso lygis.
