Vis dažniau miškuose ir parkuose sutikdami laukinius gyvūnus norime juos nufotografuoti iš arti ar net paglostyti, ypač jei tai maži, bejėgiai jaunikliai. Tačiau toks elgesys ne tik kelia pavojų žmogui, bet ir gali būti pražūtingas patiems gyvūnams. Remdamiesi miškininkų pavyzdžiu ir jų socialiniuose tinkluose paviešintu vaizdo įrašu, apžvelkime, kaip iš tiesų derėtų elgtis sutikus laukinį žvėrį, ypač pavasarį, kai gamta pilna jauniklių.
Valstybinių miškų prižiūrėtojai socialiniuose tinkluose vis dažniau naudoja savo profilius ne tik gražioms gamtos nuotraukoms rodyti, bet ir svarbioms žinutėms skleisti. Jų paskyros sulaukia daug dėmesio, todėl pranešimai greitai pasiekia didelę auditoriją. Taip miškininkai gali įspėti, patarti, parodyti įdomius gamtos reiškinius ir kartu šviesti visuomenę.
Pastaruoju metu jų paskelbtas vaizdo įrašas sukėlė nemažą diskusijų bangą. Jame matyti mažas, vienišas šerniukas, kuris, kaip manoma, pametė mamą miške. Ši situacija paskatino miškininkus dar kartą priminti svarbiausias taisykles, kaip reikėtų elgtis susidūrus su laukiniais gyvūnais. Nors daugelis atpažįstame šerną ar kitą žvėrį iš išvaizdos, vis dar per mažai žinome apie jų elgesį ir poreikius.
Mažas, vienišas šerniukas: „Taip gamtos nestebime!“
Vaizdo įrašą padarė miške vaikščiojęs žmogus, netikėtai užtikęs mažą, išgąsdintą šerniuką. Aprašyme teigiama, kad jis veikiausiai užmigo guolyje tuo metu, kai visa banda išėjo maitintis. Tikimasi, jog šernė grįš į tą pačią vietą ir vėl ras savo jauniklį.
Miškininkai šią situaciją panaudojo kaip progą dar kartą priminti, kaip turime elgtis sutikę laukinį gyvūną miške – ir suaugusį, ir visai mažą. Anot jų:
„Raginame elgtis protingai ir atsakingai! Taip gamtos nestebime.“
Nors mažas šerniukas kelia švelnius jausmus ir daugelis norėtų jį palaikyti ant rankų, paglostyti ar net parsinešti namo, miškininkai kategoriški:
Kiekvienas laukinis gyvūnas – mažas ar didelis, jaunas ar senas – vis tiek yra laukinis. Jų tikrieji namai yra gamta. Niekada nelieskime jauniklių – mūsų kvapas gali lemti, kad patelė jų atsisakys. Su kiekvienu gyvūnu privalome išlaikyti saugų atstumą – tai būtina tiek jam, tiek mums patiems.
Net ir nekaltai atrodantis gyvūnas, pajutęs grėsmę, gali pulti ir stipriai sužaloti. Šernės, saugančios savo jauniklius, yra ypač pavojingos – kaip ir dauguma patelių, ginančių savo mažylius. Laukinę gamtą reikia stebėti taip, kad jos negąsdintume, neniokotume ir neįsikištume į natūralius procesus – tyliai, saugiai ir atsakingai.
Atsargiai su laukiniais gyvūnais: pavasarį jauniklių bus dar daugiau
Miškininkai taip pat primena, kad pavasaris – metas, kai miškai ir laukai pilni naujos gyvybės. Jauniklių pasirodys dar daugiau, o tai reiškia, kad ir atsargumas turėtų augti.
Jie įspėja, jog netrukus miške dažniau sutiksite mažų šerniukų, o kartu su pavasariu ims rastis ir jauni zuikiai, stirniukai, briedžiukai, lapiukai, kiaunės bei jauni barsukai. Visų jų elgesio taisyklė – ta pati: neliesti, neglostyti, neimti „gelbėti“.
Jei miške ar kitur gamtoje pastebėsite jauniklį, kuris, jūsų manymu, yra be motinos, tiesiog ramiai ir tyliai pasitraukite. Patinė ar patelė beveik visada būna netoliese ir sugrįš prie savo mažylio. Svarbiausia, kad žmogus nesikištų – mūsų nebuvimas dažnai yra didžiausia pagalba gyvūnui.
Miškininkai pabrėžia: palikite jauniklius ten, kur juos radote, ir pasitraukite kuo ramiau. Taip suteiksite jiems didžiausią įmanomą saugumą ir leisite gamtai tvarkytis pačiai.
