Pažintys internete šiandien tapo kasdienybe, tačiau bendraudami su nepažįstamais žmonėmis galime tapti ir sukčių taikiniu. Pastaruoju metu jie vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą (DI) – kuria įtikinamus profilius, rašo sklandžias žinutes, net imituoja vaizdo skambučius. Kaip atpažinti šiuolaikines apgavystes ir apsaugoti ne tik savo jausmus, bet ir finansus, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.
Romantinis sukčiavimas nėra naujas reiškinys, tačiau šiandien jis tampa gerokai įtikinamesnis. Anot eksperto, sukčiai ne tik pasakoja gražias istorijas – jie pasitelkia technologijas, leidžiančias pažinčių platformose sukurti tikro žmogaus įspūdį.
Viskas prasideda nekaltai
Romantinės apgavystės dažniausiai prasideda labai nekaltai – pokalbis malonus, pašnekovas negaili dėmesio, todėl ryšys mezgasi greitai ir paprastai.
„Sukčiai stengiasi sudaryti įspūdį, kad pašnekovas yra „tobulas sutapimas“: jis domisi tais pačiais dalykais, greitai perima bendravimo toną, kartoja jūsų žodžius ir net atitinka tas pačias vertybes. Tokios istorijos dažnai atrodo kaip pasaka, tačiau būtent tai ir yra vienas dažniausių romantinio sukčiavimo požymių: viskas per gerai, per greitai, per tiksliai“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Dar vienas ryškus signalas – bandymas kuo greičiau perkelti bendravimą iš pažinčių platformos į kitus kanalus, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Telegram“, „Signal“, „Discord“ ar el. paštą. Taip sukčiams lengviau išvengti pažinčių programėlių saugumo funkcijų ir pranešimų sistemų, o patiems veikti anonimiškai.
„Dar daugiau – sukčiai dažnai elgiasi labai profesionaliai: jie ne tik flirtuoja ar rodo dėmesį, bet ir nuolat renka informaciją apie jus. Pokalbio metu užduodami klausimai gali atrodyti kaip nuoširdus domėjimasis, tačiau iš tiesų šie duomenys vėliau panaudojami tapatybės vagystei, manipuliacijai ar spaudimui daryti“, – sako ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vos žmogui pradėjus kelti klausimus ar abejoti, sukčių elgesys neretai pasikeičia – jie gali supykti, kaltinti nepasitikėjimu, bandyti sukelti kaltės jausmą ar kitaip emociškai spausti, kad vėl atgautų kontrolę.
Naujas ginklas – dirbtinis intelektas
Sukčiai pasitelkia DI tam, kad vienu metu galėtų bendrauti su daugybe žmonių, o žinutės būtų ne tik taisyklingos, bet ir emociškai paveikios. Todėl, pasak eksperto, jei bendravimas atrodo pernelyg tobulas – žinutės visada parašytos idealiai, greitai, su daug empatijos, tarsi žmogus visada žinotų, ką pasakyti, – verta suklusti.
„Taip pat sukčiai gali naudoti ne tik pavogtas kitų žmonių nuotraukas, bet ir dirbtinai sukurtus vaizdus, kurie atrodo itin realistiškai. Kitaip tariant, net jei paprašote atsiųsti nuotrauką „čia ir dabar“, sukčiai gali atsiųsti DI sugeneruotą vaizdą, kuris atrodys tikras. Tai reiškia, kad vien nuotraukos šiandien nebėra patikimas įrodymas“, – pažymi M. Kutkaitis.
Naujausia gudrybė – vaizdo skambučių klastotės (angl. „deepfake“). Pasiūlius susiskambinti, sukčiai gali trumpam imituoti tikrą žmogų, o vėliau pasiteisinti prastu ryšiu ir greitai nutraukti pokalbį. Nors skambutis trunka vos keliasdešimt sekundžių, jis gali sukurti stiprų pasitikėjimo įspūdį.
„Esame įpratę manyti, kad jei matėme pašnekovą vaizdo skambutyje, vadinasi, jis tikras. Tačiau net ir tai jau nebėra saugumo garantija – dabar „deepfake“ technologijos leidžia sukurti įtikinamą žmogaus vaizdo įrašą, kuris gali apgauti net budriausius“, – teigia ekspertas.
Nors romantinis sukčiavimas prasideda nuo emocijų, jo tikslas visada išlieka labai konkretus – jūsų pinigai. Anot eksperto, anksčiau ar vėliau atsiranda „neišvengiama problema“: reikia pervesti pinigų nuomai, padėti sergančiam artimajam ligoninėje, investuoti į tariamai pelningą projektą. Vienas dažnesnių prašymų – nupirkti dovanų kortelių, pavyzdžiui, „Apple“ ar kitų platformų. Tokie mokėjimai paprastai sunkiai atsekami, todėl sukčiai juos itin mėgsta.
„Egzistuoja dar viena apgavystės rūšis, kai sukčiai, bendraudami su auka savaitėmis ar net mėnesiais, priverčia ją įsimylėti ir paraleliai demonstruoja neva sėkmingą gyvenimo būdą. Vėliau, įgiję pasitikėjimą, jie pasiūlo „išskirtinę“ investavimo galimybę, dažniausiai susijusią su kriptovaliutomis, ir įtikina žmogų pervesti lėšas į fiktyvias platformas. Tokiose schemose naudojami teisėti kriptovaliutų keityklų ar piniginių kanalai, tačiau pats investavimo pasiūlymas yra apgaulingas, o pervestų pinigų susigrąžinti dažniausiai nebeįmanoma“, – pasakoja M. Kutkaitis.
Nuo DI apgavysčių gali apsaugoti pats DI
Nors dirbtinis intelektas keičia sukčiavimo mastą ir kokybę, svarbiausi principai išlieka tie patys: neskubėkite, tikrinkite informaciją ir nepasiduokite emociniam spaudimui. Paprasčiau tariant, niekada nesiųskite pinigų žmogui, kurio nesate sutikę realybėje, net jei virtualus ryšys atrodo labai artimas.
„Pats aiškiausias apgaulės ženklas – jei „mylimasis“ prašo meluoti bankui. Jei taip nutiko, pasitarkite su draugais ar artimaisiais, pamėginkite situaciją įvertinti nepasiduodami emocijoms, o geriausia – iš karto nutraukite bendravimą“, – pataria M. Kutkaitis.
Be to, tęsia ekspertas, niekada neskubėkite perkelti bendravimo į kitas programėles vos po kelių žinučių, nesidalinkite asmenine informacija, kuri vėliau gali būti panaudota prieš jus.
„Ar bendraujate su tikru žmogumi, yra būdų pasitikrinti ir internete. Pavyzdžiui, galite įkelti iš pašnekovo gautą tekstą ar nuotrauką į DI atpažinimo įrankius. Vaizdo skambučių atveju atkreipkite dėmesį į smulkias detales – akių judesius, neįprastą mirksėjimą, vaizdo „trūkčiojimus“, mirgėjimą aplink akis, taip pat keistą apšvietimą ar šešėlius“, – pabrėžia M. Kutkaitis.
Jei apgaulę perpratote per vėlai – nedelsdami informuokite savo banką ir policiją. Bet kuriuo atveju verta prisiminti vieną paprastą taisyklę: tikra simpatija niekada neturėtų virsti prašymu pervesti pinigus, apibendrina ekspertas.
