„Verslas – ne rungtynės, kuriose aišku: laimėjai arba pralaimėjai. Tu arba veiki gerai, keitiesi, prisitaikai prie rinkos, arba… ne. Nėra nugalėtojų ar pralaimėtojų – yra tie, kurie sugeba judėti pirmyn“, – įsitikinusi naujų ir naudotų automobilių prekyba bei jų servisu užsiimančios įmonės „Autojuta“ generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Rasa Sinkevičienė.
Pokalbyje su jau 30 metų veikiančios įmonės vadove – apie suvokimą plečiančias studijas, darbą, už kurį niekas nemoka, verslo ir psichologijos derinimą, sėkmės formulę ir pasididžiavimą lietuviškais verslais.
Studijos – ne instrukcija gyvenimui, o mąstymo treniruotė
Į VDU Rasa stojo neturėdama aiškių lūkesčių. „Mokykloje man viskas sekėsi, tad pasirinkimų buvo ne vienas. Tuo metu populiariausios buvo medicinos, teisės ir ekonomikos studijos. Apie mediciną net negalėjau pagalvoti, nes bijojau kraujo, teisė atrodė nuobodi, o ekonomika buvo visiškai nauja sritis. Tai ir nusprendžiau pabandyti“, – prisimena R. Sinkevičienė.
Rinkdamasi verslo ir vadybos studijas VDU, būsima studentė nežinojo, kur jas nuves šis pasirinkimas. Tačiau, pasak jos, tai visiškai normalu. „Į studijas stojau tiksliai nežinodama, ką jos man duos. Bet šiandien galiu drąsiai pasakyti – nė kiek nesigailiu. Studijos buvo labai įdomios ir davė be galo daug“, – pasakoja ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad studijos nėra greitas bilietas į konkrečią darbo vietą. „Studijos formuoja mąstymą, plečia pasaulėžiūrą, suvokimą apie pasaulį ir apie save. Tačiau jokios studijos neišmoko taip, kad jas pabaigęs ateitum į darbą jau mokėdamas viską. Taip paprasčiausiai nebūna“, – teigia R. Sinkevičienė ir priduria, kad studijų vertė labai priklauso nuo paties žmogaus įsitraukimo.
„Kiek išmoksi, labai priklauso nuo to, kiek pats nori išmokti. Be darbo nieko nėra. Net genijai labai daug dirba, kad kažko pasiektų“, – sako ji.
Smalsumas – investicija į save
R. Sinkevičienė įsitikinusi, kad svarbios ne tik plačios aprėpties studijos, bet ir tai, ką veiki po paskaitų. „Man beprotiškai daug davė dalyvavimas studentų ekonomistų organizacijoje AIESEC – vykdėme projektus, dalyvavome įvairiose veiklose, kurios realiai augino“, – prisimena ji.
Pašnekovė tikina, kad savanorystė labai daug pasako apie žmogų. „Kai žmogus dirba tai, už ką niekas nemoka, jis atsiskleidžia geriausiai – matyti, kaip jis dirba, kokios jo vertybės, koks jo charakteris.“
Rasa džiaugiasi, kad ryšiai iš tų laikų išliko iki šiandien – su buvusiais AIESEC nariais ir kursiokais ji vis dar palaiko ryšį, kartu dirba ar bendradarbiauja.
Studijų metu R. Sinkevičienė pasinaudojo VDU suteikiama galimybe rinktis gretutines studijas – šalia verslo studijavo ir psichologiją. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję, bet iš tikrųjų ir verslas, ir psichologija yra apie žmones. Psichologija man buvo be galo įdomi: kai pradedi gilintis į save, geriau supranti kitus. Tik per konsultavimo paskaitas supratau, kad psichologe dirbti visgi negalėčiau“, – nusijuokia R. Sinkevičienė.
Ji įsitikinusi, kad skirtingų sričių derinimas padeda matyti plačiau, ypač šiandien, kai viskas labai greitai keičiasi:
„Kai 1993 metais stojau į universitetą, daug kas dar buvo nauja ir neaišku. Bet man atrodo, kad ir dabar esame panašiame virsmo periode. Specialybės vėl labai stipriai keičiasi. Prieš 5–10 metų IT atrodė garantuota ateitis, o dabar matome, kad poreikis ir profilis kinta – dalies atlyginimai mažėja, darbuotojai atleidžiami.“
Rasa pasakoja, kad universitetas jai buvo erdvė išbandyti kuo daugiau dalykų. „Kai esi smalsus, tau viskas įdomu“, – šypsosi ji. Studijų metais lankė vokiečių ir japonų kalbų paskaitas, domėjosi Japonijos visuomene. „Turėjome atvykusį japoną dėstytoją – buvo labai įdomu. Kitas mąstymas, kita kalbos struktūra… Per tai pradedi suprasti, kad pasaulis gali būti visai kitoks.“
Veikli studentė norėjo išbandyti viską, ką siūlo artes liberales principus puoselėjantis universitetas. Be to, ji dar ir dirbo, gerai mokėsi, gaudavo stipendiją. Nors krūvis buvo didelis, ši patirtis iki šiol atrodo labai svarbi. „Reikėjo tikrai daug dirbti. Bet manau, kad taip ir turi būti. Studijos juk yra investicija į save – kiek pasiimsi, tiek ir gausi“, – įsitikinusi pašnekovė.
Vadovauti – tai dirbti su žmonėmis
Šiuo metu vadovaudama beveik 200 darbuotojų turinčiai įmonei, R. Sinkevičienė pasakoja „Autojutos“ istoriją stebinti nuo pačios pradžios: „Tai šeimos verslas, tad turėjau galimybę matyti, kaip įmonė nuo kelių darbuotojų pamažu plečiasi iki dabartinio dydžio, ir prie to augimo prisidėti. Kartu su įmone augau ir aš“, – sako ji.
„Savo darbą labai mėgstu, man patinka dirbti su žmonėmis, matyti, kaip jie auga, tobulėja, vystosi, kaip klostosi procesai tarp žmonių – tiek darbuotojų, tiek klientų. Tam tikrais momentais būna sunku, bet visur veikia tie patys principai: be disciplinos, struktūros ir sistemos visada reikia ir žmogiškumo, gebėjimo kalbėtis, rasti sprendimus“, – apie vadovavimo didelei įmonei niuansus pasakoja R. Sinkevičienė.
„Svarbiausia, kad įmonėje dirbtų žmonės, kurie yra savo srities profesionalai. Nesvarbu, ar tai vadybininkai, ar šaltkalviai, ar elektrikai, ar automobilių plovėjai – žmonių gali būti daug, bet būtina, kad tinkamas žmogus būtų tinkamoje vietoje, kad jis atsakingai atliktų savo darbą, būtų motyvuotas, gebėtų bendradarbiauti. Tada viskas vyksta sklandžiai“, – įsitikinusi ji.
Ji pastebi, kad per darbo pokalbius žmonės dažnai sako, jog jų tikslas – būti direktoriumi, vadovauti įmonei ar turėti savo verslą, nes taip suprantama karjera. „Mano nuomone, karjera – tai geriausiai daryti tai, kas tau pačiam labai patinka“, – sako R. Sinkevičienė.
„Gali būti geriausias automobilių mechanikas pasaulyje – ir tai bus tikra karjeros viršūnė, jei tik šis darbas tau patinka. O kiek yra nelaimingų žmonių, kurie vadovauja įmonėms ar turi savo verslą, bet tai jiems visiškai nesuteikia laimės.“
Versle svarbi ir sėkmė
Kalbėdama apie verslą, R. Sinkevičienė pabrėžia, kad šalia visų pastangų ir strategijų egzistuoja ir sėkmės faktorius.
„Turi suvokti, kokioje rinkoje ir ką tu veiki, bet viskas gali staiga pasikeisti. Gali daryti viską puikiai, tačiau staiga kaimyninėje šalyje atsiranda konkurentas, kuris tą patį produktą parduoda gerokai pigiau. Ir viskas – situacija akimirksniu pasikeičia. Tam negali būti pilnai pasiruošęs, nes nežinai, kam tiksliai ruoštis. Taip, privalu stebėti tendencijas, jas analizuoti, ruoštis ir galvoti, kaip prisitaikyti prie rinkos, bet, pavyzdžiui, COVID pandemijos nenuspėsi. Tai tarsi atskiras menas – sugebėti netikėtai situacijai nutikus su ja susitvarkyti ir prisitaikyti“, – įsitikinusi vadovė.
2020 m. pasaulį apėmusią COVID pandemiją „Autojutos“ vadovė vadina dideliu išbandymu verslui. „Labai didžiuojuosi visais Lietuvos verslais, kurie prisitaikė, išsilaikė, o kai kurie dar labiau išaugo. Man tai tikras fenomenas – kiek žmonės turi energijos, jėgų, idėjų“, – džiaugiasi R. Sinkevičienė.
Vis dėlto dabartinį ekonomikos atsigavimą ji mato ir kaip riziką verslams. „Kartais būna ir atvirkščiai – kai pelnas ir atlyginimai kyla, kai pasijauti per daug „kietas“ ir sėkmingas, – apsnūsti. Tuomet ateina kažkas naujas ir labai greitai tave aplenkia. Todėl taip svarbu išlikti budriems ir išlaikyti konkurencingumą. Manau, lietuviai tą „alkio“ jausmą – norą tobulėti ir augti – dar tikrai turi“, – sako ji.
Skaičiai, dirbtinis intelektas ir ateities sprendimai
Paklausta, kaip įvardytų „Autojutos“ sėkmės formulę, įmonės vadovė pabrėžia žmones ir kuriamus produktus. „Visada laikėmės gana nuoseklios augimo politikos, nebuvome labai „agresyvūs“. Ką uždirbdavome, investuodavome, nesikoncentravome į „Excel“ eilutes, o tiesiog stengėmės savo darbą atlikti kuo geriau. Manau, kai susitelki į darbą, visi norimi skaičiai ateina savaime“, – dėsto R. Sinkevičienė.
Kalbai pasisukus apie vis dažniau minimą dirbtinį intelektą (DI), ji jį mato kaip galimybę, o ne grėsmę. „Manau, kad DI daug ką rinkoje pakeis ir daug kam turės įtakos, bet į tai žiūriu kaip į teigiamą dalyką, kaip į galimybę. Nors prireiks dar daug laiko, kol išmoksime šią galimybę teisingai išnaudoti. Sakau, kad DI gali būti ir gėris, ir blogis – priklausomai nuo to, kaip jį panaudosi“, – svarsto ji.
„Apskritai gyvenime labai daug kas priklauso nuo žmogaus mąstymo, požiūrio ir įsitikinimų. Vieniems problemų lyg ir nebūna, o kitiems jos – nuolatinės. Ir dažnai tai yra paties žmogaus problema. Jei galvoji, kad bus blogai, taip ir nutiks“, – sako pašnekovė ir priduria, kad susidūrus su problema svarbu galvoti ne apie tai, kaip blogai, kad ji atsirado, o apie tai, kaip judėti į priekį ir ją spręsti.
Patarimas jaunimui: imkite iš studijų viską
Jaunam žmogui R. Sinkevičienė pataria iš gyvenimo ir studijų imti viską, ką įmanoma: „Mums kartodavo – ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Faktus gali pamiršti, bet gebėjimas mąstyti, sisteminti informaciją ir priimti sprendimus išlieka – būtent tai ir yra svarbiausia.“
„Būkite smalsūs, žiūrėkite į viską plačiau ir, svarbiausia, klausykite savo širdies. Darykite tai, kas jums svarbu, kas jums įdomu, o ne tai, ką „reikia“. Tuomet būsite geresni už visus tuos, kurie dirba vien dėl pinigų. Nebijokite daug dirbti, savanoriauti, padėti, daryti už „ačiū“. Juk žmogus yra laimingas tada, kai sugeba būti naudingas kitiems“, – įsitikinusi Rasa Sinkevičienė.
