Dirbtinis intelektas (DI) šiandien gali būti išmokytas matyti paveiksluose tokias detales, kurių žmogaus akis paprastai nepastebi. 2023 m. DI neuroninis tinklas viename Rafaelio paveiksle pastebėjo keistą detalę: paaiškėjo, kad viena veido figūra nutapyta ne paties Rafaelio.
Šis veidas priklauso šventajam Juozapui, pavaizduotam viršutiniame kairiajame garsiojo paveikslo Madonna della Rosa (arba Madonna of the Rose) kampe.
Mokslininkai ir meno istorikai jau seniai ginčijasi, ar šis kūrinys tikrai yra originalus Rafaelio darbas. 1667 m. buvo užfiksuota, kad paveikslas kabojo vienuolyne Ispanijoje, o ten išbuvo iki 1857 m., kol pateko į Ispanijos nacionalinio meno muziejaus rinkinius.
Tačiau paveikslo istorija – arba jo proveniencija – iki 1667 m. išlieka visiška paslaptis.
Nors tiek laiko Ispanijoje paveikslas buvo priskiriamas Rafaeliui, ekspertai jau seniai pastebi, kad šventojo Juozapo spalvų paletė ir tapymo maniera skiriasi nuo kitų figūrų. Tai leidžia manyti, kad kuriant šį veidą galėjo tiesiogiai dalyvauti ir kiti Rafaelio dirbtuvės meistrai.
„Vėliau palaipsniui įsitvirtino nuomonė, kad tai – Rafaelio dirbtuvės kūrinys, ypač priskiriamas jo mokiniui Džiulijui Romanui ir galbūt Gianfranceskui Peniui“, – 2023 m. aiškino Bradfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) chemikas Howellas Edwardsas.
„Tačiau Ispanijoje pirminis priskyrimas Rafaeliui niekada nebuvo rimtai suabejotas.“
Nors norint patikimai nustatyti kūrinio autorystę reikia įvairių šaltinių ir metodų, naujas, DI algoritmais pagrįstas analizės būdas sustiprino tų tyrėjų poziciją, kurie jau seniai įtarė, kad bent dalį potėpių galėjo palikti kitas dailininkas.
Jungtinės Karalystės ir JAV tyrėjų komanda sukūrė specialų analizės algoritmą, paremtą kūriniais, kurie neabejotinai priskiriami garsiojo italų meistro teptukui.
„Taikydami gilaus požymių analizės metodus, mes parengėme kompiuterį atpažinti Rafaelio stilių itin detaliu lygiu – nuo potėpių, spalvų paletės, šviesotamsos iki kiekvieno kūrinio aspekto“, – pasakojo Bradfordo universiteto matematikas ir kompiuterių mokslininkas Hassanas Ugailas. – „Kompiuteris mato kur kas giliau nei žmogaus akis, iki mikroskopinio lygmens.“
Mašininio mokymosi sistemoms įprastai reikia labai didelio pavyzdžių kiekio, tačiau kai kalbama apie vieno menininko kūrybos palikimą, tai ne visada įmanoma. Šiuo atveju komanda adaptavo iš anksto išmokytą „Microsoft“ architektūrą „ResNet50“ ir pritaikė ją kartu su klasikinės mašininio mokymosi technikos – atraminių vektorių mašinos (Support Vector Machine) – metodu.
Ankstesni tyrimai parodė, kad toks derinys net 98 procentų tikslumu gali identifikuoti Rafaeliui priklausančius paveikslus. Paprastai sistema mokoma naudojant visus vaizdus, tačiau šįkart algoritmas buvo supažindintas ir su atskiromis veidų detalėmis.
Nustatyta, kad Motinos Marijos, Kūdikėlio Jėzaus ir šventojo Jono figūros atitinka Rafaelio stilių, tačiau šventojo Juozapo veidas – ne. Tyrėjai primena, kad ankstesnėse diskusijose būtent šio veido kokybė buvo laikyta silpniausia visame kompozicijos kontekste.
„Kai testavome visą della Rosa paveikslą kaip vieną visumą, rezultatai nebuvo visiškai aiškūs“, – aiškino Ugailas. – „Tuomet patikrinome atskiras dalis, ir nors visa likusi kompozicijos dalis buvo patvirtinta kaip Rafaelio darbas, Juozapo veido sistema neatpažino kaip Rafaeliui būdingo.“
Manoma, kad už ketvirtąjį veidą galėjo būti atsakingas Rafaelio mokinys Džiulijus Romanas, tačiau kol kas tai tik tikėtina hipotezė, o ne galutinė išvada. Vis dėlto tai dar vienas pavyzdys, kaip šiuolaikinės technologijos – šįkart dirbtinis intelektas – padeda atskleisti klasikinių paveikslų paslaptis.
Ekspertų nuomone, Madonna della Rosa nutapyta ant drobės 1518–1520 metais. Būtent XIX a. viduryje meno kritikai pirmą kartą rimčiau suabejojo, ar visą kūrinį tikrai galėjo nutapyti vienas asmuo.
Dabar šios abejonės, regis, beveik neabejotinai pasitvirtino, nors tyrėjų komanda pabrėžia, kad DI ateityje turėtų padėti meno ekspertams, o ne juos pakeisti.
„Tai nėra atvejis, kai DI atima žmonių darbus“, – akcentuoja Ugailas. – „Autentiškumo nustatymo procesas apima daugybę aspektų: kūrinio kilmę, naudotus pigmentus, išlikimo būklę ir t. t. Tokia programinė įranga gali tapti vienu iš pagalbinių įrankių šiame sudėtingame procese.“
