Net ir atsisakius druskos maiste bei reguliariai sportuojant, kraujospūdis gali išlikti padidėjęs arba net augti. Priežastis dažnai slypi ten, kur mažiausiai tikimasi – kasdien vartojamame produkte, kuris paprastai laikomas visiškai saugiu.
Apie tai, kas iš tiesų gali lemti padidėjusį kraujospūdį, kalbama remiantis profesoriaus ir dietologo Olego Šveco įžvalgomis bei naujausiais moksliniais tyrimais.
Naujausi duomenys atskleidė netikėtą rizikos veiksnį – įprastą geriamąjį vandenį. Tyrimai rodo, kad per didelė vandens mineralizacija natriu gali skatinti hipertenzijos vystymąsi net ir tiems žmonėms, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų.
Buvo išanalizuoti 27 moksliniai darbai, apėmę tyrimus Jungtinėse Valstijose, Europoje, Afrikoje ir Australijoje. Rezultatai parodė, kad žmonėms, vartojantiems vandenį su padidintu druskingumu, hipertenzijos rizika išauga maždaug 26 procentais. Mokslininkai pabrėžia, jog toks poveikis yra panašus į nepakankamo fizinio aktyvumo žalą, todėl nuolat geriamas netinkamos sudėties vanduo kraujagyslėms gali kenkti taip pat, kaip sėslus gyvenimo būdas.
Net ir nedidelis leistinų normų viršijimas turi reikšmingų pasekmių. Tyrimų duomenimis, žmonėms, kurie nuolat vartoja daugiau natrio turintį vandenį, sistolinis kraujospūdis vidutiniškai padidėja apie 3,22 mmHg, o diastolinis – apie 2,82 mmHg. Nors individualiu lygmeniu toks pokytis gali atrodyti nereikšmingas, visuomenės mastu jis reiškia milijonus papildomų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Ši problema ypač aktuali pakrančių regionuose, kur gėlo ir sūraus vandens telkiniai yra arti vienas kito, o požeminis vanduo palaipsniui tampa vis sūresnis.
Į organizmą su vandeniu patenkantis natris veikia klastingai. Jis mažina azoto oksido kiekį, kuris būtinas kraujagyslių atsipalaidavimui, didina arterijų standumą ir daro jas labiau pažeidžiamas. Be to, natris veikia nervų sistemą, palaikydamas organizmą nuolatinio įtampos ir streso būsenoje.
Pasaulio sveikatos organizacija kol kas nėra nustačiusi griežtų natrio ribų geriamajame vandenyje ir oficialiai laiko jį pakankamai saugiu. Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Bangladeše, druskos koncentracija vandenyje yra net kelis kartus didesnė nei JAV ar Europos šalyse. Šiuo metu oficialiai pripažįstama tik tai, kad daugiau nei 200 mg/l natrio turintis vanduo tampa nemalonaus skonio.
Didžiausios rizikos zonoje atsiduria žmonės, gyvenantys pakrančių teritorijose. Skaičiuojama, kad daugiau nei trys milijardai žmonių pasaulyje gyvena vietovėse, kur vandens šaltiniai palaipsniui sūdrėja. Nors tiesioginė tokio vandens sąsaja su insultu vis dar tiriama, ryšys tarp natrio kiekio vandenyje ir padidėjusio kraujospūdžio jau yra aiškiai nustatytas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar lyties.
Specialistai pabrėžia, kad vien druskos ribojimo maiste ir fizinio aktyvumo ne visada pakanka. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kasdien geriamo vandens sudėtį. Per didelis natrio kiekis gali tyliai, bet nuosekliai didinti kraujospūdį ir ilgainiui padidinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką, net jei kiti gyvenimo būdo įpročiai atrodo pavyzdingi.
