Naujas monokloninis antikūnas, nukreiptas prieš baltymą SFRP2, atvėrė daug žadančią kryptį agresyvaus, potrójnie ujemnego krūties vėžio (TNBC) gydyme. Šis baltymas, ilgus metus tyrinėtas onkologų, pasirodė esąs vienas iš esminių naviko augimą, imuniteto slopinimą ir atsparumą chemoterapijai lemiančių veiksnių. Naujas preparatas ne tik „atimina kurą“ iš naviko, bet ir perjungia imuninę sistemą į aktyvų kovinį režimą, kartu išlaikydamas gerą saugumo profilį.
Jau beveik du dešimtmečius MUSC Hollings vėžio centro tyrėjų komanda, vadovaujama onkologės dr. Nancy Klauber-DeMore, nagrinėja baltymo SFRP2 vaidmenį navikų vystymesi. Jų darbai parodė, kad šis baltymas remia naviko augimą trimis pagrindiniais frontais: skatina naujų kraujagyslių formavimąsi, apsaugo vėžio ląsteles nuo žūties ir silpnina imuninės sistemos ląstelių veiklą.
Remiantis šiais atradimais, mokslininkai sukūrė žmogaus monokloninį antikūną, kuris tiksliai prisijungia prie SFRP2 ir blokuoja jo funkcijas. Dėl to navikas netenka vieno iš pagrindinių „maitinimo šaltinių“, o imuninė sistema atgauna gebėjimą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles.
Ikiklinikiniuose bandymuose, kurių rezultatai paskelbti žurnale „Breast Cancer Research“, šis antikūnas sulėtino navikų augimą, sumažino metastazių į plaučius skaičių ir naikino chemoterapijai atsparias ląsteles.
„Pirmą kartą parodėme, kad SFRP2 aptinkamas ne tik vėžio ląstelėse, bet ir vadinamuosiuose naviką supančiuose makrofaguose. Tai atveria visiškai naują perspektyvą, kaip galima manipuliuoti naviko mikroaplinka“, – aiškina dr. Nancy Klauber-DeMore.
Perjungia imuninę sistemą į kovinį režimą
Makrofagai – tai imuninės sistemos ląstelės, galinčios įgyti dvi formas: M1, kuri suaktyvina imuninį atsaką ir padeda naikinti vėžį, ir M2, kuri šį atsaką slopina ir skatina naviko augimą. Potrójnie ujemnego krūties vėžio atveju paprastai vyrauja M2 tipo makrofagai, palankūs navikui.
Pritaikius SFRP2 antikūną, šios ląstelės pradėjo išskirti gama interferoną, kuris grąžino joms „gerąjį“ M1 tipą. Tai reiškia, kad antikūnas veiksmingai „perjungia“ imuninę sistemą iš slopinančio į atakuojantį režimą.
Ypač svarbu tai, kad šis efektas buvo pasiektas be toksinio poveikio, kuris paprastai pasireiškia tiesiogiai skiriant interferoną. Antikūnas taip pat aktyvino T limfocitus, kurie esant agresyviems krūties navikams dažnai „išsenka“ ir nustoja veikti. Po gydymo jie atgavo savo aktyvumą, o tai leidžia manyti, kad ši terapija gali sustiprinti ir kitų imunoterapijos metodų veiksmingumą.
Viltis pacientėms, kurioms neveikia chemoterapija
Dviejų pažengusio potrójnie ujemnego krūties vėžio (TNBC) modelių tyrimai parodė, kad naujasis antikūnas reikšmingai sumažino plaučių metastazių skaičių – vieną pavojingiausių ligos stadijų. Dar viena svarbi detalė: preparatas kauptėsi tik naviko audinyje, nepažeisdamas sveikų organų, kitaip nei tradicinė chemoterapija.
Mokslininkai taip pat ištyrė jo veiksmingumą doksorubicinui – standartiniam TNBC gydymo vaistui – atsparių ląstelių atžvilgiu. Rezultatai buvo itin viltingi: naujasis antikūnas naikino ląsteles, kurios visiškai nustojo reaguoti į chemoterapiją. Pasak Klauber-DeMore, tai rodo, kad ši terapija gali būti veiksminga net tada, kai įprasti gydymo metodai jau nepadeda.
Atradimas patvirtina, kad SFRP2 yra esminė grandis, jungianti naviko augimą, atsparumą vaistams ir imuninės sistemos susilpnėjimą. Taigi nukreipus terapiją į šį baltymą, teoriškai galima vienu metu susilpninti vėžį, sustiprinti imuninį atsaką ir įveikti atsparumą gydymui.
Ši terapija jau licencijuota įmonei „Innova Therapeutics“ iš Čarlstono, kuri šiuo metu ieško finansavimo pirmajam klinikinių tyrimų su žmonėmis etapui. Jei rezultatai patvirtins ikiklinikinių bandymų duomenis, TNBC pacientėms gali atsirasti nauja, itin perspektyvi gydymo galimybė.
