Neseniai Graikijoje, vietovėje Marathousa 1, rastas beveik pusės milijono metų senumo medinis įrankis privertė mokslininkus iš naujo įvertinti ankstyvųjų žmonių protėvių technologinius gebėjimus. Šis radinys atskleidžia, kad medžio apdirbimas ir sudėtingesni kasdieniai įgūdžiai atsirado gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol.
Nors iš pirmo žvilgsnio radiniai atrodo kuklūs, Marathousa 1 atradimai yra tikras lūžis tyrinėjant civilizacijos vystymąsi. Tuo laikotarpiu, kai Homo sapiens dar net neegzistavo, mūsų protėviai – tikriausiai archaiškos Homo genties atstovų formos – jau naudojo apdirbtą medieną kasdieniams darbams: kasimui, augalų apdorojimui ar medžioklei.
„Vidurinis pleistocenas buvo kertinis žmogaus evoliucijos etapas – būtent tada atsirado sudėtingesnis elgesys ir naujos technologijų formos“, – aiškina Tybingeno universiteto profesorė Katerina Harvati, viena iš tyrimo, paskelbto prestižiniame žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences (PNAS), autorių.
Klevo ilgio alyvos rykštė ir nedidelis gluosnio gabalėlis
Pirmasis iš įrankių – iš alksnio medienos pagamintas pagalys, iš pradžių buvęs maždaug 81 cm ilgio. Ant jo paviršiaus aiškiai matyti daugybė pjovimo, drožimo ir įrėžimo žymių. Šaka su šaka buvo beveik visiškai pašalinta – greičiausiai tam, kad netrukdytų naudojant įrankį. Tyrėjų manymu, jis galėjo būti naudotas kasimui puriame, dumblėtame ežero krante arba medžių žievei lupti.
Antrasis įrankis – gerokai mažesnis, pagamintas iš gluosnio arba tuopos medienos, vos 5,7 cm ilgio. Nors jo paskirtis išlieka neaiški, daugybė įrėžimų rodo, kad jis buvo sąmoningai suformuotas žmogaus rankų. Pasak Redingo universiteto mokslininkės dr. Annemieke Milks, medienos išlikimui reikalingos ypatingos sąlygos: greičiausiai radinį išsaugojo ežero nuosėdos ir deguonies stoka, kuri gerokai sulėtino irimo procesą.
Įdomu tai, kad toje pačioje geologinėje sluoksnių sekoje archeologai aptiko ir dramblių kaulų su pjūvių žymėmis. Tai rodo, jog ši vieta buvo mėsos dorojimo aikštelė. Greta žmonių veiklos pėdsakų aptikti ir didelių plėšrūnų letenų įspaudai – įrodymas, kad tarp rūšių kova dėl grobio vyko jau prieš šimtus tūkstančių metų.
Mūsų protėvių medinis palikimas
Graikijoje aptiktas radinys – seniausias Europoje žinomas medžio apdirbimo pėdsakas. Jis bent 40 tūkstančių metų senesnis už žymiąsias ietis iš Vokietijos ir kasimui skirtus pagalius iš Kinijos. Vienintelis senesnis medienos naudojimo pavyzdys yra Zambijoje, Kalambo kriokliuose, aptikta iš sujungtų medžių kamienų sukonstruota struktūra, datuojama maždaug 476 tūkst. metų.
„Šis išskirtinis atradimas parodo, kad darbas su medžiu buvo svarbi mūsų protėvių gyvenimo dalis gerokai anksčiau, nei manėme. Nors įrankiai neatrodo įspūdingi, būtent jie liudija apie besiformuojantį žmogaus technologinį išradingumą“, – pabrėžia prof. Harvati.
