Kalbėdami apie gyvūnus su čiuopiamaisiais, dažniausiai įsivaizduojame jūrų gyvūnus. Tačiau čiuopiamąsias galūnes turi ir daugybė kitų rūšių. Pavyzdžiui, šliužų ir sraigių akių stiebai iš tikrųjų yra specializuoti čiuopiamųjų tipai. Kurmiui žvaigždžiakūniui aplink nosį auga net 22 trumpos čiuopiamosios ataugos – tai vienas jautriausių organų visame gyvūnų pasaulyje.
Vis dėlto ilgiausias čiuopiamąsias galūnes gamtoje turi būtent vandenyno gyventojai. Tai jiems suteikia tokių pranašumų, kaip gebėjimas iš didelio atstumo pasiekti ir sučiupti grobį. O jei čiuopiamosios dar ir nuodingos, kaip medūzų atveju, jos gali smarkiai pakenkti aukai išlaikydamos saugų atstumą.
Tiksliai pamatuoti, kurių gyvūnų čiuopiamosios yra ilgiausios, gana sudėtinga, ypač turint omenyje, kad daugelis pretendentų yra giluminių vandenų gyventojai. Tačiau mokslininkams vis dėlto pavyko išskirti ryškiausius rekordus.
Gali pasirodyti, kad milžiniškasis Ramiojo vandenyno aštuonkojis turėtų būti šio sąrašo viršuje, tačiau formaliai tai netikslu – aštuonkojai turi ne čiuopiamąsias, o „rankenomis“ vadinamas galūnes.
Vis dėlto jų rankos yra labai ilgos – kartais jos viršija 4 metrų ilgį. Manoma, kad didžiausias užfiksuotas šios rūšies atstovas siekė net 9,75 metro. Aštuonkojo rankos nuklotos daugybe siurbtukų, kurie padeda tvirtai sugriebti grobį ir kartu suteikia itin gerai išvystytą skonio bei uoslės pojūtį.
Nomiūros medūza – viena didžiausių medūzų pasaulyje. Jos skėčio skersmuo gali siekti iki 2 metrų, o čiuopiamosios taip pat būna labai ilgos. Ši rūšis daugiausia aptinkama tarp Kinijos ir Japonijos esančiuose vandenyse. Nomiūros medūza minta zooplanktonu ir kai kuriomis stambesnėmis žuvimis.
Milžiniškasis kalmaras turi aštuonias rankas, tačiau grobiui sučiupti naudoja dvi ilgas čiuopiamąsias. Smitsono instituto „Ocean Portal“ duomenimis, šių gyvūnų čiuopiamosios dažnai būna dukart ilgesnės už visą kūną. Tai leidžia kalmarui grobį pagauti iki 10 metrų atstumu.
Kolosalusis kalmaras laikomas didžiausiu iš kalmarų. Jo kūno masė gali siekti iki 495 kilogramų. Čiuopiamąsias šis gyvūnas išskleidžia tik medžiodamas, o maksimaliai išsitiesęs kartu su jomis gali būti apie 7 metrų ilgio.
Ant kolosaliojo kalmaro čiuopiamųjų yra besisukantys kabliukai – tai daro jį išskirtinį tarp kalmarų. Kitoms rūšims kabliukai taip pat būdingi, tačiau jie nesukasi.
Medūza „Liūto karčiai“ – dar viena iš didžiausių pasaulio medūzų. Ji turi šimtus čiuopiamųjų, kurių ilgis gali siekti iki 30 metrų. Šios čiuopiamosios yra nusėtos geliančiosiomis ląstelėmis. Medūza jas naudoja žuvims ir smulkioms medūzoms medžioti.
Anksčiau buvo pranešta, kad jūroje pastebėtas vadinamasis „septyrankis“ aštuonkojis. Okeanologams iš Monterėjaus akvariumo pavyko padaryti kelias išskirtines tokių gyvūnų nuotraukas. Tai jau ketvirtas atvejis per 40 metų jų tyrimų praktikoje, kai šiems mokslininkams pavyko pamatyti tokį gyvūną. Visame pasaulyje fiksuota tik keletas šios rūšies stebėjimų.
Šie aštuonkojai mokslo pasaulyje žinomi kaip Haliphron atlanticus. Iš tiesų jie turi aštuonias galūnes, tačiau vadinami „septyrankeis“ dėl įdomaus patinų elgesio. Poravimosi metu patinas nusišalina specialią čiuopiamąją galūnę, vadinamą hektokotiliu, ir naudoja ją kaip priemonę spermai perkelti į patelės kūną.
