Renkantis augalus savo sodui ir aplinkai, svarbu atsižvelgti ne tik į jų grožį, bet ir į tai, kaip jie veiks dirvožemį, pastatus, takus bei visą ekosistemą. Kai kurie dekoratyvūs, iš pirmo žvilgsnio patrauklūs augalai gali tapti rimta problema – plisti nekontroliuojamai, ar net gadinti namo konstrukcijas. Žemiau rasite patarimus, į ką atkreipti dėmesį renkantis augalus, ir sąrašą rūšių, kurių geriau vengti.
Renkantis augalus sodui būtina atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus. Visų pirma, reikėtų įvertinti pasirinktos rūšies invazyvumą kitų augalų atžvilgiu. Venkite augalų, kurie yra itin ekspansyvūs, turi stiprias šakniastiebių ar šaknų atžalas, greitai sudaro monokultūras ir taip išstumia kitus augalus, mažindami sodo biologinę įvairovę. Visada pasidomėkite pasirinktos rūšies teisiniu statusu – dekoratyvūs augalai su minėtomis savybėmis neretai priskiriami invazinių svetimžemių rūšių grupei, kurių auginimas kai kuriose šalyse yra ribojamas ar draudžiamas.
Taip pat reikėtų žinoti, kad kai kurios medžių ir krūmų rūšys, turinčios stiprias ir plačiai besiplečiančias šaknis, gali kelti grėsmę takams, pamatams ir požeminėms komunikacijoms. Tokie augalai neretai iškelia trinkeles, ardo dangas, gali pažeisti pamatus ir vamzdynus, o tai lemia brangius remonto darbus.
Panaši problema pasitaiko ir su vijokliniais augalais: jų tvirti, sunkūs stiebai bei laipiojimo būdas gali kenkti pastato fasadui ir apdailai. Jei tokie vijokliai nėra invaziniai, juos galima auginti, tačiau būtina sodinti pakankamu atstumu nuo pastatų, takų, tvorų ir auginti ant specialių atramų, kad šaknys ir stiebai nepažeistų konstrukcijų.
Invaziniai augalai, galintys pakenkti sodui ir namui
Kai kurios augalų rūšys gali kelti ypatingą pavojų ne tik sodo estetikai, bet ir namo saugumui bei vietos ekosistemai. Toliau pateikiamos keturios problematiškos rūšys, kurių auginimas dažnai sukelia daug rūpesčių (kartais ir teisinių):
Šis augalas yra itin invazinis, jis užgožia kitus sodo augalus ir sudaro tankius sąžalynus. Labai išsivysčiusi šaknų sistema giliai skverbiasi į dirvožemį, keisdama jo fizines ir chemines savybes. Stiprios šaknys ir šakniastiebiai gali gadinti takus, trinkeles, atramines sieneles, netgi pamatų konstrukcijas ar požemines komunikacijas (pavyzdžiui, vamzdžius), todėl jų pašalinimas ir žalos taisymas gali kainuoti labai brangiai. Be to, rietkrūmį itin sunku išnaikinti, jis daug kur yra priskiriamas prie augalų, kuriuos draudžiama sodinti ir auginti.
Bambukai labai greitai sukuria tankią, aukštą „gyvatvorę“, suteikiančią privatumo, tačiau dauguma rūšių plinta požeminiais šakniastiebiais ir tai dažnai vyksta visiškai nekontroliuojamai. Be specialių priemonių bambukai lengvai peržengia sklypo ribas, plinta į kaimyninius sklypus ir tampa sunkiai suvaldomi. Norint apriboti jų plitimą, būtina įrengti požeminę fizinę barjerinę juostą ir nuolat stebėti bei reguliuoti augimą.
Visterija – įspūdingas, gausiai žydintis vijoklis, tačiau tai labai stiprus ir galingas augalas. Jo stiebai apsiraizgo ir susisuka taip smarkiai, kad gali deformuoti ar sunaikinti latakus, pažeisti silpnesnes stogo dangas ir užgožti medžius, aplink kuriuos auga. Norint saugiai auginti visteriją, ją geriausia sodinti ant tvirtų, tam pritaikytų atramų, toliau nuo namo fasado, tvorų ir medžių, kad stiebai ir šaknys nepadarytų žalos.
Klasikinė gebenė – tai vijoklis, kylantis sienomis specialiomis orinėmis šaknimis. Ieškodamos įsikibimo taškų, jos skverbiasi į menkiausius tinko ar plytų plyšelius ir taip pamažu ardo namo fasadą. Dėl tankios lapijos po gebenėmis dažnai laikosi drėgmė, kuri ilgainiui gali neigiamai paveikti sienų būklę ir skatinti pelėsio ar kitų pažeidimų atsiradimą. Todėl, jei gebenes norima auginti šalia pastato, būtina labai gerai apgalvoti atramas ir atstumą nuo sienų.
