Žiema vairuotojams dažnai atneša daugiau iššūkių nei malonumų. Net ir patyrę vairuotojai gali atsidurti situacijoje, kai automobilis įstringa sniege, ratai tik buksuoja, o nervai – ant ribos. Toliau pateikiami paprasti, bet veiksmingi būdai, kaip saugiai ir greitai išsivaduoti iš sniego spąstų, nepažeidžiant automobilio.
Užklimpti sniege galima įvairiai – ir nebūtinai tik įvažiavus tiesiai į didelę pusnį. Kartais pakanka, kad pro šalį pravažiuotų sniego valytuvas ir nustumtų sniegą ant kelkraščio, užversdamas automobilį apkasu. Tuomet ratai praranda sukibimą, o automobilis tarsi „pasėda ant pilvo“.
Kaip išvažiuoti, kai užklimpsta automobilis sniege?
Pirmasis daugelio vairuotojų instinktas – iki dugno nuspausti akceleratoriaus pedalą. Tai didelė klaida. Ratai pradeda tuščiai buksuoti vietoje, išmala vis gilesnes duobes ir nugludina sniegą iki lygaus, labai slidaus paviršiaus. Vietoje to, kad išsivaduotume, įklimpstame dar labiau.
Prieš dar kartą bandydami važiuoti, pirmiausia išlipkite iš automobilio ir įvertinkite situaciją. Svarbiausia – patikrinti, ar varančiosios ašies ratai apskritai liečiasi su danga. Jei automobilis tikrai „kaba ant pilvo“, o ratai beveik nesiekia paviršiaus, savarankiškos pastangos dažniausiai beprasmiškos – prireiks kastuvo ir kelių stiprių pagalbininkų, kad būtų galima iškasti sniegą ir šiek tiek „pakelti“ automobilį.
Jei matote, kad padėtis nėra beviltiška ir ratai vis dėlto turi bent minimalų kontaktą su pagrindu, imkitės sniego valymo. Su kastuvu (ar kuo nors panašiu) nuvalykite sniegą tiek prieš, tiek už varančiųjų ratų. Tikslas – sukurti kuo lygesnį, tiesesnį „koridorių“, kuriuo automobilis galėtų pamažu pajudėti pirmyn ir atgal, įgauti pagreitį ir išsivaduoti iš sniego.
Kaip „išsiūbuoti“ automobilį ir išnaudoti jo masę?
Kai sniegas aplink ratus bent kiek nuvalytas, metas automobilį „įsiūbuoti“. Tai daroma švelniai, be staigių judesių. Pamažu spauskite ir atleiskite akceleratorių, leisdami automobiliui judėti pirmyn ir atgal tarsi švytuoklei. Taip sukuriamas inercijos efektas, kuris dažnai padeda ištrūkti iš sniego.
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže gali padėti ir sankaba – švelniai ją valdydami galite tiksliau dozuoti perduodamą galią ir geriau kontroliuoti ratų sukimąsi. Su automatine dėže tai sudėtingiau, bet įmanoma: reikia labai atsargiai, be smūgių, perjunginėti tarp D (pirmyn) ir R (atbulinė), visą laiką stebint, kad pavarų dėžė negautų staigių apkrovų, kurios gali ją sugadinti.
Dar geriau, jei turite pagalbininką, galintį tinkamu momentu pastumti automobilį. Tą jis turėtų daryti tik už tvirtų kėbulo vietų – statramsčių ar bagažinės dangčio kampų. Vengti reikia plastikinių buferių ir žibintų: esant šalčiui plastikas tampa trapus ir gali lengvai sutrūkinėti, o skardą nesunku negrįžtamai įlenkti net ir nedidele jėga.
Kaip išvažiuoti iš sniego pusnies? Išjunkite elektronines sistemas
Kai kuriais atvejais ne pats sniegas, o automobilio elektronika tampa pagrindine kliūtimi. Jei jaučiate, kad būtent lemiamą akimirką variklis tarytum „uždūsta“ ir neleidžia ratams apsisukti, greičiausiai įsikiša traukos kontrolės sistema. Tokiu atveju ją reikia išjungti – bent jau tam laikui, kol bandote išsivaduoti iš sniego.
Naujesniuose automobiliuose verta prisiminti ir kitas vairuotojui „padedančias“ sistemas, pavyzdžiui, „autohold“ funkciją. Ji skirta automobiliui laikyti vietoje, tačiau užklimpus gali trukdyti pradėti judėti. Streso sąlygomis apie tokius dalykus lengva pamiršti, todėl verta sąmoningai patikrinti prietaisų skydelį ir mygtukus.
Ką pakišti po ratais, kad išvažiuotumėte iš pusnies?
Jei vien tik siūbavimo nepakanka, reikia padidinti padangų sukibimą su danga. Labai efektyviai veikia po ratais pakištos eglės ar kėnio šakos. Nuo trinties ir šilumos spygliai tampa tarsi lipnesni, o šakos apačia gerai „įsikabina“ į sniegą. Tai viena geriausių priemonių, bet tik tuo atveju, jei esate netoli miško. Svarbu naudoti tik tas šakas, kurios guli ant žemės – nelaužyti gyvų medžių.
Dar viena puiki priemonė – žvyras, ypač sumaišytas su druska. Nedidelį jo maišelį verta vežiotis bagažinėje, ypač jei žiemą dažnai važiuojate kalnuotomis ar prastai prižiūrimomis kelio atkarpomis, kur didelė sniego ir apledėjimo tikimybė.
Gali padėti ir guminiai automobilio kilimėliai. Tekstiniai (audiniai) kilimėliai dažniausiai yra per slidūs – juos ratai akimirksniu išmeta. Panašiai elgiasi ir karimatai, antklodės ar kiti tekstiliniai daiktai: buksuojant ratus, jie arba išslysta, arba tiesiog suplyšta. Gumai būdingas geresnis sukibimas, todėl kilimėlis ilgiau išsilaiko po ratais ir vis dar suteikia papildomą atramą.
Ar verta mažinti slėgį padangose?
Nedaugelis žino, kad sumažinus slėgį varančiųjų ratų padangose iki maždaug 1 baro, galima gerokai padidinti sukibimą. Sumažėjus slėgiui, padanga labiau „išsiplečia“ į šonus ir padidėja jos sąlyčio su sniegu plotas. Didesnis plotas reiškia geresnį sukibimą ir didesnę tikimybę išvažiuoti.
Tačiau tai – tik laikinas sprendimas. Išvažiavus iš sniego spąstų, būtina kuo greičiau pripūsti padangas iki gamintojo rekomenduojamo slėgio. Važinėjimas su per mažai pripūstomis padangomis gali lemti jų pažeidimus, blogesnį automobilio valdymą ir ilgesnį stabdymo kelią, ypač didesniu greičiu.
Laikantis šių paprastų, bet patikrintų patarimų, dažniausiai pavyksta išsivaduoti iš sniego per kelias minutes – svarbiausia veikti ramiai, apgalvotai ir nenaudoti „viso gazo“, kuris dažniausiai tik pablogina situaciją.
