Žiema – puikus metas ramiai ir be skubos pasirūpinti sodu. Kol augalai ilsisi, galime pasiruošti pavasariui ir nemokamai prisiauginti naujų krūmų. Vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų – žiemą imti sumedėjusių augalų ūglių (sodinukų) ir juos įšaknydinti. Taip ne tik sutaupysite, bet ir galėsite greitai praplėsti mėgstamų augalų kolekciją.
Žiema – puikus metas darbams sode, kai viskas aplink nurimę, o augalai yra ramybės būsenoje. Būtent šiuo metu galima dauginti daug krūmų ir vijoklių, paimant sumedėjusius ūglius ir paruošiant juos pavasariniam įšaknijimui. Tokiu būdu, atėjus sezonui, galima gerokai sutaupyti naujiems augalams.
Ne visi augalai gerai reaguoja į žiemos eksperimentus, tačiau nemažai rūšių tai „mėgsta“ ir netgi geriausiai dauginasi būtent tokiu būdu. Lapus rudenį numetantys dekoratyviniai krūmai ypač tinkami dauginimui iš sumedėjusių ūglių. Juodųjų ir raudonųjų serbentų, agrastų, vynmedžių, didžialapių hortenzijų, forsitijų ir daugelio kitų krūmų sumedėję ūgliai šiam tikslui tinka ypač gerai. Tokie ūgliai yra atsparesni, mažiau serga ir daug geriau išsilaiko per žiemą nei vasariniai, žoliniai ūgliai.
Kaip imti sumedėjusius ūglius – pagrindiniai žingsniai?
Sumedėjusiems ūgliams parenkama tik sveika, kokybiška augalo dalis. Šakos turi būti tvirtos, be ligų požymių, dėmių ar pašalimų. Geriausia rinktis vienmečius, visiškai sumedėjusius, nes iš jų gauti sodinukai būna stipriausi. Pjūvius reikia daryti aštriu, dezinfekuotu sekatoriumi, vienu tvirtu judesiu, nekramtant medienos.
Kiekvienas ūglis (sodinukas) turi turėti kelis aiškiai matomus pumpurus – būtent jie lems jo tolesnį augimą. Apatinį pjūvį patartina daryti iškart po pumpuru, o viršutinį – keli centimetrai virš jo. Surinktus ūglius verta iš karto suskirstyti pagal rūšis ir pažymėti, nes žiemą visi „pagaliukai“ atrodo labai panašiai, ir juos nesunku supainioti.
Sumedėjusių ūglių įšaknijimas, laikymas ir priežiūra
Žiemą paimtiems ūgliams nebūtina iš karto įsišaknyti. Jų pagrindinė užduotis – saugiai sulaukti pavasario. Geriausios sąlygos – vėsi, tamsesnė, ne per sausa ir ne per drėgna vieta. Tam puikiai tinka rūsys, vėsus garažas ar nešildoma laiptinė.
Dažniausiai ūgliai laikomi įsmeigti į drėgną smėlį, pjuvenas ar durpes. Substratas turi būti tik šiek tiek drėgnas – per gausi drėgmė skatins puvimą. Laikymo metu verta reguliariai patikrinti, ar neatsiranda pelėsio, ar ūgliai nepradeda pūti.
Pavasarį, kai oras sušyla ir dirva pradeda džiūti, ūglius galima sodinti tiesiai į gruntą arba į vazonus. Tada prasideda svarbiausias – įšaknijimo – etapas. Svarbiausia – reguliarus, bet ne per gausus laistymas, apsauga nuo kaitrios saulės ir kantrybė. Jeigu norisi paspartinti procesą, galima panaudoti specialų arba namuose pasigamintą įšaknijimo stimuliatorių. Toliau viską atliks pati gamta – iš stiprių pumpurų išaugs nauji ūgliai ir šaknys.
Sumedėjusių ūglių ėmimas žiemą – tai savotiška investicija. Rezultatas nepasirodo iškart, tačiau įdėtas triūsas atsiperka gausiais, sveikais augalais. Šaltuoju metų laiku paruošti ir tinkamai laikyti sumedėję ūgliai ramiai kaupia jėgas, kad su pirmaisiais pavasario požymiais galėtų pradėti naują gyvenimą jūsų sode.
