Kava žmonių gyvenime ir kraujyje atsirado prieš daugiau kaip 600 metų. Šiandien vienam žmogui per metus tenka beveik du kilogramai kavos – ir dažnai turime labai konkrečių pageidavimų dėl pupelių mišinių ar paruošimo būdo. Kiek kavos išgeriame, nemaža dalimi lemia genai, veikiantys smegenų atlygio sistemą ir kofeino apykaitą organizme.
Kava trumpam gali padidinti kraujospūdį, ypač jei paprastai jos nevartojate arba jei jūsų kraujospūdis jau ir taip padidėjęs. Tačiau tai nereiškia, kad sergant hipertenzija ar rūpinantis širdies sveikata kavos būtina visiškai atsisakyti. Svarbiausia – saikas.
Tad kaip kava veikia kraujospūdį? Ir kiek jos galima gerti, jei jis padidėjęs?
Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles širdžiai susitraukiant ir atsipalaiduojant. Jis matuojamas dviem skaičiais:
Pirmasis, didesnysis skaičius – sistolinis kraujospūdis, rodantis, kokia jėga kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują į organizmą;
Antrasis, mažesnysis skaičius – diastolinis kraujospūdis, rodantis spaudimą, kai širdis atsipalaiduoja ir prisipildo kraujo.
Normalus kraujospūdis laikomas tuomet, kai sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 milimetrų gyvsidabrio stulpelio (mm Hg), o diastolinis – mažesnis nei 80 mm Hg.
Jei kraujospūdžio matavimai nuolat siekia 140/90 mm Hg ar daugiau, toks kraujospūdis laikomas padidėjusiu (hipertenzija).
Svarbu žinoti savo kraujospūdžio rodiklius, nes hipertenzija dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų. Negydoma ar prastai kontroliuojama ji didina širdies infarkto ir insulto riziką, blogina jau esantį inkstų ir širdies nepakankamumą.
Manoma, kad apie 31 procentas suaugusiųjų turi padidėjusį kraujospūdį, ir maždaug pusė jų to net nežino. Iš tų, kurie vartoja vaistus nuo hipertenzijos, maždaug 47 procentų kraujospūdis vis tiek išlieka prastai kontroliuojamas.
Kaip kava veikia kraujospūdį?
Kofeinas esantis kavoje – tai raumenis stimuliuojanti medžiaga, kuri kai kuriems žmonėms didina širdies susitraukimų dažnį. Dėl to gali padidėti rizika atsirasti širdies ritmo sutrikimams (aritmijai).
Kofeinas taip pat skatina antinksčius išskirti adrenaliną. Nuo jo širdis plaka greičiau, o kraujagyslės susitraukia – tai didina kraujospūdį.
Kofeino koncentracija kraujyje didžiausia būna maždaug po 30 minučių–2 valandų nuo kavos išgėrimo. Kofeino pusėjimo trukmė – apie 3–6 valandos, tai reiškia, kad per šį laiką jo kiekis kraujyje sumažėja maždaug perpus.
Šis intervalas priklauso nuo amžiaus (vaikų kepenys mažesnės ir dar nevisiškai subrendusios, todėl kofeinas skaidomas lėčiau), genetikos (žmonės gali būti greiti ar lėti kofeino metabolizuotojai), taip pat nuo įpročių (įprastai kavą geriantieji ją „išvalo“ iš organizmo greičiau).
Kofeino poveikis kraujospūdžiui, gaunant jį su kava, kola, energiniais gėrimais ar šokoladu, gali būti nevienodas. Tyrimų apžvalgos rodo, kad po suvartoto kofeino sistolinis kraujospūdis gali padidėti 3–15 mm Hg, o diastolinis – 4–13 mm Hg.
Kofeino poveikis priklauso ir nuo įprastinio žmogaus kraujospūdžio lygio. Kraujospūdžio padidėjimas gali būti pavojingesnis tiems, kurie jau turi hipertenziją ir serga širdies ar kepenų ligomis, todėl tokiais atvejais dėl kavos vartojimo verta pasitarti su gydytoju.
Kas dar yra kavoje?
Kava turi šimtus fitocheminių medžiagų – junginių, kurie lemia skonį, aromatą ir gali daryti įtaką sveikatai bei ligų rizikai.
Iš fitocheminių medžiagų, tiesiogiai veikiančių kraujospūdį, išskiriami melanoidinais vadinami junginiai. Jie padeda reguliuoti organizmo skysčių tūrį ir fermentų, dalyvaujančių kraujospūdžio reguliavime, aktyvumą.
Kitas svarbus junginys – chinino rūgštis. Tyrimai rodo, kad ji gali mažinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį, gerindama kraujagyslių sienelių būklę ir padėdama joms geriau prisitaikyti prie kraujospūdžio svyravimų.
Ar kava gali sukelti hipertenziją?
Vienoje 13 tyrimų, apėmusių 315 000 žmonių, apžvalgoje buvo nagrinėtas ryšys tarp kavos vartojimo ir hipertenzijos rizikos.
Stebėjimo laikotarpiais hipertenzija išsivystė 64 650 tyrimo dalyvių. Tyrėjai padarė išvadą, kad kavos gėrimas nėra susijęs su didesne rizika susirgti hipertenzija.
Analizuojant duomenis pagal lytį, išgeriamą kavos kiekį, kofeininę ir be kofeino kavą, rūkymą ar stebėjimo trukmę, kavos vartojimas vis tiek nebuvo susijęs su padidėjusia hipertenzijos rizika.
Buvo keli išimtiniai atvejai – penki JAV atlikti ir septyni žemos kokybės tyrimai rodė mažesnę hipertenzijos riziką kavos vartotojams, tačiau dėl žemesnės tyrimų kokybės šiuos rezultatus reikia vertinti atsargiai.
Atskiras Japonijoje atliktas tyrimas beveik 19 metų stebėjo daugiau nei 18 000 40–79 metų suaugusiųjų. Apie 1 800 jų turėjo labai padidėjusį kraujospūdį (2–3 stadijos hipertenziją), kai sistolinis kraujospūdis siekė 160 mm Hg ar daugiau, o diastolinis – 100 mm Hg ar daugiau.
Šioje grupėje širdies ir kraujagyslių ligų (įskaitant infarktą ir insultą) sukelto mirštamumo rizika buvo dvigubai didesnė tiems, kurie gėrė du ir daugiau puodelių kavos per dieną, palyginus su nekavos vartotojais.
Tuo tarpu tarp žmonių, kurių kraujospūdis buvo normalus arba tik šiek tiek padidėjęs (1 stadijos hipertenzija, sistolinis 140–159 mm Hg ar diastolinis 90–99 mm Hg), ryšio tarp kavos vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų sukeltos mirties nenustatyta.
Visiškai atsisakyti kavos dažniausiai nereikia. Vietoje to vertėtų:
Žinoti savo kraujospūdžio rodiklius, bendrą sveikatos būklę ir tai, kurie maisto produktai bei gėrimai turi kofeino. Atsižvelgti į visus veiksnius, galinčius didinti kraujospūdį – paveldimumą, mitybą, suvartojamo druskos kiekio ir fizinio aktyvumo lygį – kad galėtumėte priimti informuotus sprendimus dėl to, ką ir kiek vartojate, bei kiek judate.
Stebėti, kaip kofeinas veikia jus asmeniškai, ir vengti jo prieš kraujospūdžio matavimą. Vengti kofeino antroje dienos pusėje, kad jis netrikdytų miego. Stengtis saikingai vartoti kavą – iki keturių puodelių per dieną, prireikus dalį pakeičiant be kofeino kava.
Jei jūsų sistolinis kraujospūdis yra 160 mm Hg ar didesnis, o diastolinis – 100 mm Hg ar didesnis, pasvarstyti apie kavos kiekio sumažinimą iki vieno puodelio per dieną ir pasitarti su gydytoju.
