Pastaraisiais metais pasaulinė pagalbos sistema išgyvena gilią krizę. Turtingos valstybės mažina humanitarinės ir vystomosios pagalbos biudžetus, o tai, mokslininkų skaičiavimais, iki 2030 m. gali kainuoti dešimtis milijonų gyvybių. Ypač skaudžiai tai palies vaikus ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes besivystančiose šalyse.
Kaip teigiama naujausiame dr. Rajivo J. Shaho, Rokfelerio fondo prezidento, pareiškime, per pastaruosius kelerius metus turtingos šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, ženkliai sumažino savo įsipareigojimus maitinti alkstančiuosius, gydyti sergančiuosius ir remti silpniausius žmones visame pasaulyje.
Taip griaunamas 80 metų galiojęs pasaulinis konsensusas, pagal kurį „pasaulis gali ir turi bendradarbiauti dėl žmogaus orumo – savo pačių ir dėl pasaulinio saugumo bei gerovės labui“.
Žurnale „The Lancet Global Health“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad pagalbos mažinimas iki 2030 m. gali lemti 23 mln. papildomų mirčių, o tarp aukų bus daugiau kaip 5,4 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus.
„Tai bus humanitarinė katastrofa, kurios mastą sunku net įsivaizduoti“, – perspėja Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) mokslininkai, šio tyrimo autoriai.
USAID likvidavimas – domino efekto pradžia
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad ypač dramatiškų pasekmių turėjo Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) uždarymas. Šis žingsnis buvo priimtas po Donaldo Trumpo sprendimo praėjusiais metais.
Per dešimtmečius būtent USAID buvo pagrindinė institucija, kuri koordinavo daugumą JAV humanitarinių ir sveikatos programų visame pasaulyje – nuo kovos su ŽIV Afrikoje iki mergaičių švietimo programų Azijoje.
Nauji duomenys parodo milžiniškas žmonių gyvybių netektis, kurias sukėlė šios agentūros uždarymas, taip pat kiti panašūs turtingų valstybių sprendimai. Pasak tyrėjų, USAID likvidavimas „chaotiškai nutraukė daugelio projektų finansavimą jų įgyvendinimo viduryje“, o tai sužlugdė visuomenės sveikatos ir klimato apsaugos programas dešimtyse besivystančių šalių.
ISGlobal analizė rodo, kad vien šis sprendimas iki šio dešimtmečio pabaigos gali kainuoti daugiau kaip 14 mln. žmonių gyvybių.
„Šie duomenys suteikia balsą milijonams bejėgių žmonių ir parodo milžinišką moralinę kainą, kurią uždabina daugelio lyderių vykdoma politika“, – komentuoja dr. Rajivas J. Shahas.
Pagalba, kuri gelbėjo gyvybes
Tyrėjai primena, kad 2002–2021 m. tarptautinė pagalba sumažino vaikų mirtingumą 39 proc., mirčių nuo ŽIV/AIDS skaičių – 70 proc., o mirties atvejų dėl maliarijos ir nepakankamos mitybos – daugiau kaip perpus.
Nepaisant šių pasiekimų, 2024 m. pasaulinė pagalba smuko pirmą kartą per šešerius metus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozės rodo, kad humanitarinių projektų finansavimas 2024–2025 m. gali sumažėti net iki 18 proc.
„Šie karpymai nėra vien biudžeto sprendimai – tai mirties nuosprendžiai vaikams. Jau dabar uždarinėjame klinikas, maitinimo ir klimato projektus, kurie milijonams žmonių buvo vienintelė viltis“, – sako Lisa Wise, organizacijos „Save the Children“ pasaulinių programų direktorė.
Ekspertų teigimu, pagalbos mažinimas ne tik nubrauks du dešimtmečius trukusį progresą, bet ir tiesiogiai lems milijonus išvengiamų mirčių. Nors norint tiksliai įvertinti visą šių sprendimų kainą prireiks metų, jau dabar akivaizdu, kad tai – skubus kvietimas veikti.
Dėl šios priežasties Rokfelerio fondas paskelbė, kad iniciatyvos „Build the Shared Future“ rėmuose sieks bendradarbiauti su vyriausybėmis, organizacijomis ir privačiu sektoriumi, kad būtų kuriami šiuolaikiški, skaidrūs ir veiksmingi pagalbos mechanizmai. Tik taip galima bent iš dalies sumažinti žalą, kurią atnešė staigūs ir drastiški humanitarinės bei vystomosios pagalbos karpymai.
