Tyrimų duomenimis, vyrams širdies infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizika pradeda ryškiai didėti jau viduryje trečiojo dešimtmečio – maždaug nuo 35-erių metų. Tai gerokai anksčiau, nei panašus rizikos šuolis pastebimas moterims, todėl mokslininkai ragina vyrus pradėti tikrintis širdies sveikatą jaunesniame amžiuje.
JAV mokslininkai atliko ilgalaikį tyrimą, kuriame stebėjo 5 112 žmonių sveikatą vidutiniškai apie 34 metus. Tyrimo pradžioje, devintajame dešimtmetyje, visi dalyviai buvo 18–30 metų ir neturėjo nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų. Tai leido tyrėjams išsamiai sekti, kada ir kaip dažnai laikui bėgant pasireiškė įvairios širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultą ir širdies nepakankamumą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad maždaug 35-eri – kritinis amžius, kai pradeda ryškėti vis didėjantis vyrų ir moterų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos skirtumas. Didžiausią dalį šio skirtumo sudaro išeminė širdies liga (koronarinė širdies liga) – dažniausia širdies infarkto priežastis, kai širdies kraujagyslės užsikemša dėl riebalinių sankaupų ir sutrinka kraujotaka.
„Tas laikas gali pasirodyti ankstyvas, tačiau širdies ligos vystosi dešimtmečiais – jų ankstyvieji požymiai aptinkami dar jaunystėje“, – aiškina epidemiologė Alexa Freedman iš Šiaurės Vakarų universiteto JAV.
Pasak jos, ankstesnis profilaktinis tikrinimas gali padėti laiku nustatyti rizikos veiksnius ir pritaikyti prevencines priemones, kurios sumažintų ilgalaikę sunkių ligų tikimybę.
Mokslininkai atsižvelgė ir į kitus rizikos veiksnius: kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, rūkymo įpročius, fizinį aktyvumą bei kūno svorį. Įvertinus šiuos veiksnius, vyrų ir moterų rizikos skirtumas sumažėjo, tačiau neišnyko, todėl, tyrėjų nuomone, jį lemia ir kitos, kol kas iki galo nepaaiškintos priežastys.
Skaičiai atskleidė, kad vyrai 5 proc. sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis ribą pasiekia vidutiniškai septyneriais metais anksčiau nei moterys – būdami apie 50,5 metų, palyginti su 57,5 metų moterims. Jei žiūrėtume tik išeminę širdies ligą, vyrai 2 proc. sergamumo lygį pasiekia maždaug dešimtmečiu anksčiau negu moterys.
Tuo tarpu, kalbant apie insulto riziką, didesnių skirtumų tarp lyčių beveik nenustatyta. Širdies nepakankamumo – būklės, kai širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo – rizikos skirtumai tarp vyrų ir moterų išryškėja kiek vėliau gyvenime. Anot tyrėjų, šiuos rezultatus ateityje galėtų papildyti tolesni, vyresnio amžiaus žmones apimantys tyrimai.
„Tai vis dar santykinai jauno amžiaus imtis – paskutinio stebėjimo metu visi dalyviai buvo jaunesni nei 65 metų, o insultas ir širdies nepakankamumas dažniau išsivysto vėlesniame amžiuje“, – pažymi Freedman.
Nors šio tyrimo tikslas nebuvo išsamiai aiškintis, kodėl vyrų ir moterų rizika skiriasi, mokslininkai pabrėžia, kad reikšmės gali turėti lytiniai hormonai ir skirtingos cholesterolio koncentracijos kraujyje. Taip pat neatmetama, kad svarbų vaidmenį atlieka gyvenimo būdo ypatumai bei socialiniai veiksniai.
Dešimties metų skirtumas tarp vyrų ir moterų sergamumo išemine širdies liga jau buvo fiksuotas ankstesniuose darbuose, tačiau naujasis tyrimas remiasi naujesniais duomenimis ir platesne analize, apimančia kelias skirtingas širdies ir kraujagyslių ligų rūšis.
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi tiek vyrams, tiek moterims JAV. Tyrėjai pabrėžia, kad moterų rizikos jokiu būdu negalima nuvertinti, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad moterys dažniau reguliariai lankosi pas gydytojus ir tikrinasi sveikatą, o vyrai, priešingai, dažnai vengia profilaktinių vizitų.
Atsižvelgiant į tai, kad vyrams širdies infarkto ir kitų širdies ligų rizika pradeda didėti gerokai anksčiau, mokslininkai ragina daugiau dėmesio skirti vyrų širdies sveikatos darbingame amžiuje stebėsenai ir ligų prevencijai.
„Mūsų rezultatai rodo, kad skatinant jaunus vyrus dažniau lankytis profilaktinėse apžiūrose, būtų galima pasinaudoti svarbia proga pagerinti jų širdies sveikatą ir sumažinti būsimą širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – teigia Freedman.
