Kasdienis peršalimas dažnai atrodo kaip nereikšminga smulkmena, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali būti ženklas, kad jų imuninė sistema neveikia taip, kaip turėtų. Nauji tyrimai su „nosimi mėgintuvėlyje“ atskleidžia, kas vyksta nosies gleivinėje užsikrėtus rinovirusu ir kodėl daliai pacientų paprastas kataras gali tapti rimta grėsme plaučiams.
JAV mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Ellen Foxman iš Jeilio universiteto, laboratorijoje sukūrė miniatiūrinius žmogaus nosies laidų modelius – taip vadinamas „nosys mėgintuvėlyje“. Šie modeliai leido detaliai tirti, kaip atskiros nosies epitelio ląstelės reaguoja į užsikrėtimą rinovirusu – dažniausia peršalimo priežastimi.
Nosies epitelio ląstelės yra pirmoji organizmo gynybos linija. Susidūrusios su virusu, jos siunčia signalus į įgimtą imuninę sistemą ir aktyvina interferonus – baltymus, kurie padeda sustabdyti virusų dauginimąsi ir paskatina kaimynines ląsteles „įjungti“ apsauginius mechanizmus.
Pasitelkus pažangią vienos ląstelės RNR sekoskaitos technologiją, tyrėjai galėjo tiksliai stebėti, kokią informaciją kiekviena ląstelė perduoda infekcijos metu. Kontroliuojamomis sąlygomis virusu užsikrėsdavo vos apie 1 proc. ląstelių, o imuninė sistema efektyviai įveikdavo infekciją per kelias dienas.
Kas nutinka, kai interferonai neveikia taip, kaip turėtų?
Mokslininkai taip pat išbandė scenarijų, kai interferonų signalizacija yra dirbtinai nuslopinama. Pritaikius vaistą, blokuojantį interferonų veiklą, rinovirusas užkrėtė daugiau kaip 30 proc. nosies epitelio ląstelių. Tokiu atveju imuninė sistema perėjo į hiperaktyvų režimą – smarkiai padidėjo uždegiminių citokinų kiekis ir gleivių gamyba.
Esminį vaidmenį šioje perdėtoje reakcijoje atliko NF-κB faktorius – baltymas, valdantis daugybę uždegiminių procesų. Toks scenarijus primena sunkius rinoviruso sukeltus susirgimus žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
„Jei žmogus „krenta nuo kojų“ dėl paprasto peršalimo, tai gali reikšti interferonų gamybos sutrikimus – dalis žmonių turi genetinių defektų šioje srityje“, aiškina Clare Lloyd iš Imperatoriškojo koledžo Londone.
Naujos terapijos galimybės ir pavojai
Tyrimai su „nosimi mėgintuvėlyje“ padeda geriau suprasti, kaip vystosi virusinės infekcijos, ir kurti tikslesnius gydymo metodus. Laboratorijoje išbandytas vaistas rupintriviras, anksčiau laikytas neveiksmingu kovoje su rinovirusu žmonėms, šiuose modeliuose sugebėjo nuslopinti pernelyg stiprią imuninę reakciją. Tai leidžia manyti, kad ateityje jis galėtų būti naudingas pacientams, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis, kuriems paprastas kataras dažnai baigiasi sunkiomis komplikacijomis.
Ekspertai kartu pabrėžia, kad įsikišimas į imuninės sistemos darbą reikalauja ypatingo atsargumo. Visiškas NF-κB veiklos blokavimas slopina ne tik žalingą uždegimą, bet ir būtiną organizmo apsaugą nuo infekcijų. Todėl būsimi vaistai turi labai tiksliai subalansuoti du tikslus: sumažinti pavojingą, perteklinę imuninę reakciją ir kartu išsaugoti natūralią organizmo gynybą.
