Žiemos metu tinkamas langų plovimo skystis yra vienas iš svarbiausių saugaus vairavimo veiksnių. Nuo jo priklauso ne tik gera matomumas, bet ir visos langų apiplovimo sistemos patikimumas per šalčius. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didelė dalis rinkoje parduodamų žieminių ploviklių neatitinka ant pakuočių nurodytų parametrų ir gali kelti realią riziką vairuotojams.
Automobilių transporto institutas paskelbė duomenis, kad net 80 proc. žieminių langų plovimo skysčių nepasiekia gamintojų deklaruojamų rodiklių. Per pastaruosius metus buvo ištirti 126 rinkoje prieinami produktai. Net 95 iš jų (apie 75 proc.) tikroji kristalizacijos temperatūra nesutapo su ta, kuri nurodyta ant etiketės.
Dažniausiai problemos kilo su skysčiais, pažymėtais kaip atsparūs iki -20 °C. Praktikoje jie imdavo kristalizuotis jau ties -18 ar -19 °C. Nors vieno ar dviejų laipsnių skirtumas gali atrodyti menkas, žiemiškomis sąlygomis jis dažnai tampa kritinis visos apiplovimo sistemos veikimui.
Vieno šalto ryto gali pakakti
Ekspertai pabrėžia, kad pakanka vieno itin šalto ryto, kad prastesnės kokybės plovimo skystis sušaltų vamzdeliuose arba ant stiklo jau po jo purškimo. Kai skystis pradeda kristalizuotis, ne tik blogiau nuvalomas stiklas – kyla pavojus, kad bus užkimšti žarnelės ir purkštukai.
Tokia situacija reiškia, kad vairuotojas netenka galimybės efektyviai nuvalyti priekinį stiklą važiuojant. Esant sniegui, purvui ar kelio druskoms, tai tiesiogiai lemia blogesnį matomumą ir didina avarijų riziką.
Tyrimai parodė, kad 83 produktai (apie 66 proc.) ant pakuotės turėjo nurodytą aukštesnę kristalizacijos temperatūrą, nei jie iš tikrųjų užtikrino. Tik 31 skystis, tai yra mažiau nei 25 proc., atitiko gamintojo deklaracijas. Svarbu ir tai, kad net 80 iš 95 produktų, kurių parametrai nesutapo su nurodytais, tyrimo metu neturėjo jokio kokybės sertifikato.
Chemine sudėtis ir metanolio pavojai
Problema slypi ne tik kristalizacijos temperatūroje, bet ir pačioje sudėtyje. Siekdami sumažinti užšalimo tašką, gamintojai naudoja įvairius alkoholius – dažniausiai etanolį arba izopropanolį. Vis dažniau pasitaiko ir metanolio, kuris yra pigesnis ir efektyvus, tačiau kartu stipriai toksiškas.
Metanolis gali dirginti odą ir akis, o uždaroje automobilio salone, esant didesnėms garų koncentracijoms, sukelti galvos svaigimą, akių perštėjimą ir kitus apsinuodijimo simptomus. Nors nuo 2004 metų jis buvo uždraustas naudoti buitinėje chemijoje, Europos Sąjungos teisės aktai nuo 2010 metų vėl leido ribotą jo panaudojimą tam tikruose produktuose.
Automobilių transporto institutas atkreipia dėmesį, kad kai kurie gamintojai sumažina galimų pavojų matomumą – naudoja neaiškius žymėjimus, nepakankamai išryškina pavojingumo piktogramas ar svarbiausius įspėjimus ant etiketės.
Kaip išsirinkti žieminį langų plovimo skystį?
Specialistai rekomenduoja rinktis produktus, kurių kristalizacijos temperatūra yra ne aukštesnė nei -20 °C, o šaltesniuose regionuose – net -25 °C ar žemesnė. Per silpnas skystis gali užšalti jau ties -10 °C ir visiškai paralyžiuoti apiplovimo sistemą.
Institutas taip pat pataria vengti produktų su metanoliu, atidžiai skaityti sudėtį ir ieškoti aiškių įspėjamųjų žymėjimų. Verta rinktis skysčius, pažymėtus Atitikties sertifikatu arba turinčius Saugos ženklą B – tai rodo, kad produktas bent jau buvo patikrintas ir atitinka pagrindinius reikalavimus.
Nereikėtų pernelyg taupyti kokybės sąskaita. Patys pigiausi skysčiai ne tik gali sušalti ir sutrikdyti apiplovimo sistemos veikimą, bet ir pakenkti valytuvų gumoms, sandarikliams ar net automobilio kėbulo lakui. Investicija į patikimą žieminį langų plovimo skystį dažnai yra maža, palyginti su galimomis remonto išlaidomis ar, dar svarbiau, su rizika saugiam eismui.
