Šliužai ir sraigės gali per vieną naktį smarkiai nuniokoti daržą ar gėlyną, tačiau veiksminga apsauga nebūtinai turi būti sudėtinga ar chemiška. Protingai suplanuoti želdiniai, tinkami augalų deriniai ir kelios paprastos natūralios priemonės padeda gerokai sumažinti šių kenkėjų daromą žalą. Žemiau – patarimai, kaip apsaugoti sodą ir kokius augalus verta pasodinti, kad šliužai juos apeitų.
Šliužai yra rimtas pavojus daržo ir gėlyno lysvėms, ypač nuostolių pridaro rūšys be kriauklių, besimaitinančios jaunais ūgliais ir lapais. Taip jie greitai sunaikina gražiausias gėlines ir daržovių eilutes. Labiausiai nukenčia tokie augalai kaip fuksijos, lubinai, pentiniai, medetkos, jurginai, daržovių daigai ir kopūstų gūžės.
Dažniausiai šliužai būna aktyvūs anksti ryte ir vakare, taip pat apsiniaukusiomis, drėgnomis dienomis. Tuomet juos galima surinkti rankomis ir pernešti toliau nuo sodo, tačiau tai daug laiko reikalaujantis ir nelengvas darbas. Daug patogiau iš anksto planuoti želdinius taip, kad tarp jų būtų ir šliužus atbaidančių augalų – ypač lysvių pakraščiuose ir aplink labiausiai pažeidžiamus augalus.
Tokie apsauginiai augalai veikia daugiausia savo kvapu, kuris šliužams yra nemalonus. Juos verta sodinti arti tų rūšių, kurias šliužai ypač mėgsta. Nors gali pasirodyti, kad pasirinkimas ribotas, iš tiesų šliaužiančius kenkėjus atbaidančių augalų yra gana daug, todėl nesunkiai rasite jūsų sodui tinkamiausius.
Be apsauginių augalų, pravartu išbandyti ir kitas, natūralias kovos su šliužais priemones. Galite naudoti fizines barjerines juostas – aštrias, šiurkščias, kūną dirginančias medžiagas, per kurias šliužams nemalonu šliaužti. Tam tinka kiaušinių lukštai, žvyras, rupus smėlis. Kita veiksminga priemonė – spąstai iš vaisių: ant žemės padėtos greipfrutų ar melionų žievelės tampa slėptuvėmis, kuriose šliužus lengva surinkti ir išnešti iš sodo ar sunaikinti.
Dar viena svarbi priemonė – sudaryti sąlygas natūraliems šliužų priešams: ežiams, rupūžėms, varlėms, paukščiams ir kai kuriems vabalams. Palikite sode ramesnių kampelių, tankesnių krūmų, krūvų šakų ar lapų, kur jie galėtų slėptis. Taip natūraliai mažinsite šliužų populiaciją.
Kokius augalus šliužai aplenkia: pasodinkite juos šiemet
Jau žiemą ar ankstyvą pavasarį, planuodami naujas lysves, numatykite vietą šliužus atbaidantiems augalams. Svarbu atsiminti, kad ir jie turi savų augimo sąlygų reikalavimų, todėl prieš sodindami įsitikinkite, jog dirvos tipas, drėgmė ir saulės kiekis jiems tinka.
Štai keletas augalų, kurių šliužai paprastai nemėgsta:
Paprastasis kraujažolė (Achillea millefolium) – populiarus daugiametis augalas, mėgstantis saulėtas ir sausokas vietas. Formuoja tamsiai žalius, plunksniškus, šiurkščius lapus, kurių struktūra šliužams nemaloni, todėl jie šio augalo vengia.
Didesnioji nasturtė (Tropaeolum majus) – dekoratyvi, ryškiais oranžiniais žiedais pasipuošianti gėlė. Gerai auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje. Jos žiedų kvapas šliužus atbaido, o lapai ir žiedai tinka maistui – juos galima dėti į salotas ar ant sumuštinių.
Šluotinis flioksas (Phlox paniculata) – žinomas ir kaip šluotinis flokas. Žydi nuo liepos iki rugsėjo vidurio, džiugina vešliais, kartais dviejų spalvų žiedynais. Stiprus aromatas ir tanki lapija sudaro šliužams nepatrauklią barjerinę juostą, todėl jis puikiai tinka gėlynų pakraščiuose.
Šluotinis flioksas ne tik atbaido šliužus, bet ir gausiai bei dekoratyviai žydi.
Mirtalapis karpažolė (Euphorbia myrsinites) – turi labai tankiai lapuotus stiebus, o lapai stori, padengti vaškuotu sluoksniu, todėl šliužams visai nepatrauklūs. Birželio–liepos mėnesiais augalas žydi ryškiai geltonai ir suteikia lysvėms išraiškingų spalvų.
Didžioji snaputė (Geranium magnificum) – užaugina didelius purpurinės ar melsvos spalvos žiedus. Šliužai vengia jos lapų dėl ant jų esančio vaško sluoksnio. Be to, šis augalas greitai ir gausiai plinta, sudarydamas natūralią apsauginę juostą aplink kitus, labiau pažeidžiamus augalus.
Siauralapė levanda (Lavandula angustifolia) – vertinama dėl kvapnių violetinių žiedų ir intensyvaus aromato, kurio šliužai ypatingai nemėgsta. Lapus dengia smulkūs plaukeliai, kurie šliužams nemalonūs, todėl jie vengia šliaužti per šias skroteles.
Sodo viendienė (Hemerocallis x hybrida) – gausybė veislių leidžia sukurti spalvingas kompozicijas. Nors žiedai labai dekoratyvūs, ilgi, smilgas primenantys lapai dažniausiai nepažeidžiami šliužų, todėl tai geras pasirinkimas mišrioms gėlynų juostoms.
Šilokas (Sedum) – itin atsparus nepalankioms sąlygoms, mėgsta saulę ir skurdoką dirvą. Stori, mėsingi lapai šliužams menkai patrauklūs. Šilokas žydi ilgai, dažnai iki pat rudens, ir vilioja daugybę naudingų vabzdžių, tokių kaip bitės ir kamanės.
Parengta remiantis deccoria.pl informacija.
