Senovės medicinos praktikos neretai stebina šiuolaikinį žmogų. Naujas archeologų atradimas atskleidžia, kad Romos laikų gydytojai gydymui galėjo naudoti net žmogaus išmatas, jų kvapą slopindami kvapniais augaliniais aliejais. Šį netikėtą faktą patvirtina tiesioginiai cheminiai įrodymai, gauti iš nedidelio stiklinio indo, rasto senoviniame Pergame.
Dirbdamas Bergamo muziejaus saugyklose, archeologas Cenkeris Atila iš Sivaso Cumhuriyet universiteto keliuose stikliniuose induose pastebėjo įdomių nuosėdų. Tai buvo unguentarium – nedidelis flakonas, kuriame senovėje buvo laikomi kvepalai, aliejai ar vaistai.
Indai buvo kruopščiai ištirti, o vienas iš jų, rastas kape senoviniame Pergame, pateikė stulbinamų rezultatų. Paaiškėjo, kad jame išlikusios nuosėdos yra žmogaus išmatų likučiai, greičiausiai naudoti medicininiais tikslais.
„Nuosėdas aptikome septyniuose skirtinguose induose, tačiau tik viename gavome visiškai aiškius rezultatus. (…) Atidarę unguentarium, nejutome nemalonaus kvapo“, – pasakoja C. Atila.
Cheminė analizė atskleidžia paslaptį
Tyrėjai pasitelkė dujų chromatografiją su masių spektrometrija (GC–MS), kad identifikuotų organinius junginius tamsiai rudoje nuosėdoje. Buvo aptikta koprostanolio ir 24-etilkoprostanolio – tipinių išmatų žymenų. Šių junginių santykis rodo, kad likučiai greičiausiai yra žmogaus kilmės.
Be to, mėginyje rastas karvakrolis – aromatinis organinis junginys, būdingas eteriniams aliejams, išgaunamiems iš žolelių, tarp jų čiobrelių. Mokslininkai tai aiškina kaip bandymą užmaskuoti nemalonų žmogaus išmatų kvapą, kad pacientams būtų lengviau priimti vaistinį preparatą.
Išmatos medicinos tarnyboje
Senovės gydytojai, tarp jų garsusis Galenas iš Pergamo, rekomendavo įvairius išmatų ir žolelių mišinius gydyti uždegimams, infekcijoms ir reprodukcinės sistemos sutrikimams. Galeno tekstuose aprašomas net vaikų išmatų naudojimas, ypač tų, kurie valgė ankštines kultūras, duoną ir gėrė vyną.
Nemaloniems kvapams slopinti buvo naudojamos aromatinės žolelės, vynas ar actas – tai turėjo padėti pacientui „priimti“ vaistinį preparatą.
„Tai pirmasis tiesioginis cheminis įrodymas, kad preparatai iš išmatų iš tiesų buvo naudojami praktikoje, o ne tik teoriškai minimi medicininiuose tekstuose“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Pergamas – Romos medicinos centras
II–III amžiuje Pergamas buvo vienas svarbiausių Romos medicinos centrų. Galenas ir jo mokiniai formavo medicinines žinias visoje imperijoje, o jų darbai darė įtaką Vakarų medicinai šimtmečius.
Naujausias tyrimas patvirtina, kad klasikiniuose tekstuose aprašytos praktikos nebuvo vien teorinės. Jos turėjo realų atitikmenį fiziniuose gydomuosiuose preparatuose, kurių pėdsakai iki mūsų dienų išliko mažame stikliniame inde – neįprastame, bet itin iškalbingame senovės medicinos liudytojuje.
