Senovės Roma iki šiol slepia daugybę paslapčių ir įdomių faktų. Vakarų Turkijoje, senoviniame Pergamo mieste esančiame kape, buvo rasta nedidelė stiklinė buteliukė, kurią paprastai naudodavo kvepalams, aliejams ar vaistams laikyti. Joje aptikti tamsiai rusvi dribsniai buvo identifikuoti kaip žmogaus ekskrementai.
Naujausi tyrimai rodo, kad ši neįprasta medžiaga buvo sumaišyta su čiobreliais – greičiausiai tam, kad būtų užmaskuotas stiprus kvapas – ir, manoma, naudota uždegimams arba infekcijoms gydyti.
Mokslininkai buteliuko turinį analizavo taikydami dujų chromatografijos-masės spektrometrijos metodą, kuris leidžia nustatyti organinius junginius. Tyrimo metu aptikti du junginiai – koprostanolis ir 24-etilkoprostanolis – yra gerai žinomi biocheminiai žymenys, susiję su fekaline medžiaga. Tyrėjų teigimu, šių junginių santykis rodo, kad ekskrementai buvo būtent žmogaus kilmės.
Be to, mokslininkai identifikavo karvakrolį – aromatinį junginį, randamą tokiose žolelėse kaip čiobreliai. Tai dar kartą patvirtina, kad ekskrementai buvo specialiai maišomi su kvapiosiomis žolelėmis.
Manoma, kad Pergamas II–III a. po Kr. buvo pagrindinis Romos medicinos centras. Miestas glaudžiai siejamas su gydytoju Galenu, kurio darbai šimtmečiais formavo medicinos praktiką Europoje.
Klasikiniai šaltiniai mini įvairius vaistus, pagamintus iš žmogaus ir gyvūnų ekskrementų. Tokie preparatai buvo naudojami gydyti infekcijoms, uždegimams ir reprodukcinės sistemos sutrikimams. Pats Galenas rašė apie vaikų išmatų terapinę vertę, jei vaikas laikėsi tam tikros dietos. Vis dėlto iki šiol trūko fizinių įrodymų, kad tokie vaistai iš tikrųjų buvo praktiškai naudojami.
Senovės gydytojai suprato, kad pacientai gali atsisakyti gydymo dėl nemalonaus kvapo, todėl dažnai rekomenduodavo maišyti tokias medžiagas su kvapniosiomis žolelėmis, vynu ar actu. Naujoji išvada laikoma reta fizine tokių praktikų patvirtinimo forma.
Tyrėjų teigimu, tai – pirmieji tiesioginiai cheminiai įrodymai, kad fekalijos graikų-romėnų senovėje buvo naudojamos medicininiais tikslais.
Istorikei, medicinos istorijos tyrėjai ir klinikinei aromaterapeutei Ranai Babach Čelebi šio tyrimo rezultatai buvo netikėti, nes iš pradžių ji ieškojo romėniškų kvepalų. Ji pasakojo, kad analizei einant į priekį ir gaunant rezultatus, susidūrimas su receptūra, kurią ji gerai žinojo iš senųjų medicininių tekstų ir kuri taip tiksliai atsispindėjo cheminiuose pėdsakuose buteliuke, buvo sunkiai žodžiais nusakoma patirtis – ypač medicinos istorikės požiūriu.
