Po susijungimo su dirbtinio intelekto bendrove „xAI“, Elono Musko vadovaujamos kosmoso tyrimų ir plėtros bendrovės „SpaceX“ rinkos vertė žymiai padidėjo, viršydama 1,25 trilijono JAV dolerių (apie 1,06 trilijono eurų). Šis pasiekimas žymi spartų „SpaceX“ vertės augimą ir dar labiau sumažina atotrūkį nuo kitos Musko kontroliuojamos įmonės, „Teslos“.
Toks verslo plėtros etapas pakeitė jėgų balansą Musko valdomame verslų konglomerate, kuris dabar patiria didesnę įtaką technologinių inovacijų srityje ir tvirtina savo poziciją rinkoje kaip lyderis tiek kosmoso, tiek automobilių sektoriuose. Šios permainos dar giliau integruoja dirbtinio intelekto technologijas į Musko valdomų kompanijų struktūras, skatinant dar didesnį jų efektyvumą ir konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
„Teslos“ rinkos kapitalizacija šiuo metu siekia maždaug 1,58 trln. JAV dolerių (apie 1,34 trln. eurų) – tai tik apie 26 % daugiau nei naujausia privačiai įvertinta „SpaceX“ vertė.
Formaliai žvelgiant, didesnę savo turto dalį Muskas dabar sukaupęs raketų kompanijoje, o ne elektromobilių gamintojo akcijose.
„Teslos“ vertė 2026 m. pradžioje smuktelėjo. Šiais metais jos akcijos atpigo apie 6 %, kai bendrovė sausio pradžioje pranešė, kad 2025 m. naujų automobilių pristatymai sumažėjo 16 %, o bendros metinės pajamos smuko 3 %. Tai – pirmasis „Teslos“ metinių pajamų nuosmukis istorijoje.
Pagrindinis automobilių verslas spaudžiamas dėl vis aršesnės konkurencijos Kinijoje ir Europoje, taip pat dėl pasibaigusių federalinių mokesčių lengvatų elektromobiliams JAV.
„Teslos“ prekės ženklui neigiamai atsiliepia ir paties Musko politinis aktyvumas – jo ryšiai su Donaldo Trumpo administracija bei parama kraštutinių dešiniųjų veikėjams Europoje.
Elektromobilių pardavimai krenta, „Tesla“ suka link robotų
Silpnėjant elektromobilių paklausai, Muskas perorientavo „Teslos“ strategiją į robotaksi paslaugas ir humanoidinių robotų „Optimus“ plėtrą – tai sritys, kuriose bendrovė dar nėra sukūrusi reikšmingo verslo masto.
Praėjusią savaitę jis informavo analitikus, kad „Tesla“ nutrauks „Model S“ ir „Model X“ gamybą. Šie modeliai 2025 m. sudarė mažiau nei 3 % visų pristatymų. Jų gamybos linijos bus pertvarkytos ir pritaikytos „Optimus“ robotų gamybai.
Tuo tarpu „SpaceX“ užima išskirtinai stiprią poziciją savo pagrindinėse rinkose. Įmonė yra pirmaujanti orbitinių paleidimų paslaugų teikėja, turinti kelių milijardų dolerių vertės kontraktų su NASA ir JAV Gynybos departamentu.
Be to, ji valdo palydovinį internetą „Starlink“, kurio orbitoje šiuo metu veikia daugiau kaip 9 000 palydovų, o paslaugomis naudojasi apie 9 mln. klientų visame pasaulyje.
Šią savaitę paskelbtas susijungimas numato, kad „SpaceX“ vertinama 1 trln. JAV dolerių (apie 847 mlrd. eurų), o „xAI“ – 250 mlrd. JAV dolerių (apie 212 mlrd. eurų).
Šiam žingsniui kelią atvėrė ir praėjusiais metais įvykdytas sandoris, kai „xAI“ akcijomis įsigijo socialinį tinklą „X“ (anksčiau – „Twitter“).
Pasak Musko, „SpaceX“ ir „xAI“ susijungimas turėtų sudaryti sąlygas kurti duomenų centrus kosmose. Taip esą būtų apeiti energijos ir infrastruktūros apribojimus Žemėje.
Vis dėlto analitikai ir inžinerijos specialistai pabrėžia, kad artimiausiu metu tokio masto projektas vargiai įmanomas dėl milžiniškų technologinių, tiekimo grandinės ir finansinių iššūkių.
Reikėtų naujų sprendimų radiacijos apsaugai ir aušinimo sistemoms kosmose, taip pat milžiniškų investicijų sunkiąjai įrangai paleisti ir surinkti orbitoje.
Politikos ir reguliavimo iššūkiai „xAI“ ir „X“ platformai
Nors susijungusios „SpaceX–xAI“ grupės vertinimas įspūdingas, jis kartu kelia ir naujų rizikų investuotojams. „SpaceX“ pelnas gali būti nukreiptas „xAI“ infrastruktūros plėtrai, o pati DI bendrovė susiduria su griežtu reguliuotojų dėmesiu įvairiose šalyse.
Europos, Indijos, Malaizijos ir JAV institucijos pradėjo tyrimus dėl „xAI“ kuriamo vaizdų generatoriaus „Grok“, kuris buvo panaudotas kuriant seksualinio pobūdžio giluminius klastotes (deepfake) su moterų ir nepilnamečių atvaizdais.
Šią savaitę Prancūzijos tyrėjai atliko kratą „X“ biuruose, tirdami galimą algoritmų piktnaudžiavimą ir neteisėtą duomenų naudojimą.
Teisės ekspertai įspėja, kad dalis šių rizikų gali persikelti ir į „SpaceX“, juolab kad didelė „Starlink“ veiklos dalis vykdoma tarptautiniu mastu ir priklauso nuo įvairių jurisdikcijų leidimų.
Kol kas šias komplikacijas lengviau suvaldyti, nes „SpaceX“ tebėra privati kompanija, griežtai kontroliuojama paties Musko.
Visgi galimas būsimasis viešasis akcijų siūlymas (IPO) neišvengiamai paskatintų griežtesnius klausimus, ar investuotojai pasirengę mokėti tokią aukštą kainą už įmonę, kuri veikia ne tik didelės politinės, bet ir reguliacinės rizikos lauke.
