Buvęs Europos Centrinio Banko prezidentas Mario Draghi dalyvaus neformaliame Europos Sąjungos lyderių susitikime, į kurį jį pakvietė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa. Šiuo susitikimu siekiama paspartinti jo konkurencingumo ataskaitoje numatytų priemonių įgyvendinimą.
Lyderių išvyka numatyta vasario 12 dieną, jos pagrindinis tikslas – aptarti, kaip sustiprinti Europos ekonomiką. Susitikime dalyvaus ir buvęs Italijos ministras pirmininkas Enrico Letta.
2024 metais Draghi ir Letta parengė dvi daug dėmesio sulaukusias ataskaitas apie ES bendrąją rinką ir konkurencingumą.
Interviu iš Niu Delio, kur ES pasirašė svarbią prekybos sutartį su Indija, Costa teigė, kad ši išvyka skirta inicijuoti tarpžinybinę diskusiją, kaip sustiprinti Europos ekonomiką ir įgyvendinti siūlomą reformų darbotvarkę.
„Pakviečiau Mario Draghi ir Enrico Lettą prisijungti prie mūsų, kad galėtume įvertinti, ką jau padarėme, ir aptarti, ką dar turime įgyvendinti“, – sakė Costa.
„Turime sukurti naują pagreitį ir suteikti naują impulsą“ jų siūlomoms reformoms, – pabrėžė jis.
„Tikiuosi, kad lyderiai pateiks aiškias politines gaires Komisijai ir Tarybai, kaip jie tai padarė pernai kalbėdami apie gynybą ir saugumą“, – pridūrė Costa. „Šį kartą – dėl bendrosios rinkos.“
Costa jau yra surengęs kelis neformalius 27 ES valstybių narių vadovų susitikimus, kuriuose, atsisakant oficialaus Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimo formalumų, siekiama laisviau ir atviriau apsikeisti idėjomis. Oficialiuose susitikimuose paprastai laikomasi griežtos darbotvarkės ir ieškoma kompromisų dėl vieningų išvadų.
Pasak Costos, išvykos formato susitikimai leidžia diskutuoti atviriau. Pernai lyderiai tokiu formatu susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kad aptartų Europos saugumo ir gynybos klausimus. Pakviesdamas Draghi ir Lettą, Costa tikisi atgaivinti 2024 metais jų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą.
Pernai Europos Komisijos pastangos daugiausia buvo sutelktos į perteklinės biurokratijos ir vadinamosios „raudonosios juostos“ mažinimą, įvertinant pernelyg didelį ES reguliavimą. Nors Komisija siekia supaprastinti galiojančias taisykles, analitikai teigia, kad ji daro nepakankamai, jog būtų imtasi realių reformų pagal dviejose ataskaitose išdėstytas rekomendacijas.
Europos politikos inovacijų tarybos parengta ir pernai rugsėjį paskelbta ataskaita parodė, kad per pirmuosius metus įgyvendinta tik apie 11 % Draghi ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, nors pati Komisija šį dokumentą vadina savo ekonominiu kompasu.
Manoma, kad Draghi dalyvavimas gali padėti „pažadinti protus“, nes buvęs ECB prezidentas išlieka itin įtakinga figūra diplomatiniuose sluoksniuose, Europos sostinėse ir ES institucijose, kuriose jo pasisakymai atidžiai stebimi.
Draghi ne kartą yra ragines, kad Europos blokas veiktų kaip tikra sąjunga, ir pasisakęs už „pragmatišką federalistinį“ požiūrį kintančiame pasaulyje.
Jis taip pat remia bendrą ES valstybių narių skolinimąsi siekiant finansuoti didelius, bendrai svarbius projektus, tokius kaip saugumas ir gynyba, ir ragina integruoti Europos kapitalo rinkas, kad būtų lengviau pritraukti ir didinti investicijas.
